„Šiandien priėmėme bendrą pareiškimą dėl glaudesnio bendradarbiavimo gynybos, saugumo ir atsparumo srityse, kad parodytume savo užtikrintą laikyseną mūsų visuomenėms, organizacijoms, verslui bei mūsų NATO sąjungininkams. Saugumo ir gynybos stiprinimas išlieka mūsų svarbiausiu prioritetu Baltijos šalyse“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.
„Kartu mes ir toliau pasisakysime už 3 proc. nuo BVP (bendrojo vidaus produkto – ELTA) išlaidų gynybai tikslą artėjančiame NATO viršūnių susitikime Hagoje. Šio tikslo pasiekimas yra būtinas siekiant užtikrinti patikimą NATO rytinio flango, o kartu ir viso aljanso, atgrasymą ir gynybą“, – teigė jis.
Prezidentas priminė, kad kitais metais Lietuvos išlaidos gynybai pasieks 3,5 proc. nuo BVP. Lietuva taip pat skirs 0,25 proc. nuo BVP karinei paramai kariaujančiai Ukrainai, kuri, kaip pabrėžia šalies vadovas, kovoja už mūsų visų laisvę.
„Esame tvirti Ukrainos rėmėjai. Mes ir toliau tvirtai laikysimės užtikrinto tempo, kasmet skirdami 0,25 proc. nuo savo BVP karinei paramai Ukrainai jos kovoje už laisvę. Ukrainos pergalė bus ir mūsų pergalė“, – pažymėjo prezidentas.
Lietuvos vadovas taip pat akcentavo kritinės infrastruktūros apsaugos ir koordinuoto sąjungininkų atsako į Rusijos hibridines atakas svarbą.
„Rusija stiprina savo kinetines operacijas ir sabotažo veiksmus NATO teritorijoje. Tai reikalauja konkrečių, tvirtų ir vieningų atsakymų ES ir NATO lygiu, taip pat didesnių pastangų apsaugoti kritinę infrastruktūrą. Turime pažaboti Rusijos sabotažo kampaniją Europoje“, – kalbėjo G. Nausėda.
Estijos prezidentas Alaras Karis pabrėžė, kad Rusija išlieka didžiausia tiesiogine grėsme euroatlantiniam saugumui ir pridūrė, jog jos agresija nesiliaus, jei nesulauks tvirto ir vieningo pasipriešinimo. Jis ragina NATO partnerius atkreipti į tai dėmesį ir didinti išlaidas gynybai.
„NATO yra stipri, kai joje stiprios ir Jungtinės Valstijos, ir Europa. Estija ir toliau investuos daugiau nei 3 proc. savo BVP į gynybą ir raginame visus mūsų sąjungininkus daryti tą patį. Tik patikimi pajėgumai atgrasys mūsų priešininkus“, – pabrėžė A. Karis.
Latvijos vadovas Edgaras Rinkevičius džiaugėsi, kad Baltijos šalys ne tik kalba apie didesnius įsipareigojimus gynybai, bet ir rodo pavyzdį NATO aljanso partneriams, kaip tai pasiekti.
„Visi sutinkame, kad dabar 2 proc. nuo BVP nėra lubos, tai tik grindys. Turime kalbėti apie 2,5 proc. ir 3 proc. Labai džiaugiuosi, kad visos trys Baltijos šalys ragina kitas šalis sekti mūsų pavyzdžiu“, – sakė E. Rinkevičius.
Baltijos šalys ragins NATO partnerius daugiau dėmesio skirti gynybai
Baltijos šalių vadovai ragina NATO partnerius toliau įgyvendinti priešakinę gynybą mūsų regione, taip pat rengti plataus masto pratybas. Prezidentai taip pat skatina aljanso nares investuoti daugiau nei 3 proc. nuo BVP į gynybos pajėgumus.
„Reiškiame savo įsipareigojimą investuoti daugiau nei 3 proc. BVP į savo gynybos pajėgumus, kviesdami NATO sąjungininkes ir ES valstybes nares daryti tą patį ir priimti sprendimą nustatyti naują didesnį NATO sąjungininkių išlaidų gynybai tikslą, kad sąjungininkės galėtų patenkinti svarbiausius trūkstamus poreikius, sustiprintų savo gynybos pramonę ir padidintų atsparumą Rusijos ekspansionizmui“, – rašoma prezidentų pareiškime.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai pabrėžia būtinybę sukurti Baltijos šalių gynybos liniją, derinant ją su Lenkijos projektu „Rytų skydas“.
„ES ir NATO prioritetinis dėmesys bei investicijos yra būtini, siekiant sparčiai stiprinti ES ir NATO sienų saugumą bei gynybos architektūrą Baltijos regione. Be to, raginame stiprinti karinį mobilumą tiek į regioną, tiek jo viduje“, – pažymi Baltijos valstybių lyderiai.
Pareiškime valstybių vadovai akcentuoja įsipareigojimą skirti Ukrainos karinei paramai ne mažiau 0,25 proc. nuo BVP kasmet, remti bendras Europos Sąjungos paramos Ukrainai iniciatyvas ir remti ją siekiant narystės NATO. Prezidentai taip pat ragins tarptautinę bendruomenę remti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pergalės planą.
„Raginame tarptautinę bendruomenę tvirtai palaikyti Prezidento V. Zelenskio pasiūlytą Taikos formulę, kuria pabrėžiama Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas bei Rusijai tenkanti atsakomybė. Remiame Prezidento V. Zelenskio pateiktą Pergalės planą, kuriuo siekiama teisingos ir tvarios taikos“, – nurodoma pareiškime.
Būsimosios Lietuvos Vyriausybės programoje nurodoma, kad finansavimas krašto gynybai sieks ne mažiau kaip 3,5 proc. nuo BVP, taip pat žadamas darbų tęstinumas, skiriant ypatingą dėmesį Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje.
Kaip nurodoma programoje, Vokietijos karius planuojama Lietuvoje priimti 2027 metais.
Prezidentūra anksčiau įspėjo, kad remiantis kariuomenės vertinimu, steigiama Lietuvos kariuomenės divizija iki 2030 metų negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo. Jeigu situacija gynybos pramonėje nesikeis, o finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, divizija įgis pajėgumą tik 2036-2040 metais.
