Trečiadienį jis įregistravo tai numatančias Atmintinų dienų įstatymo pataisas. Anot L. Kasčiūno, tai reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais.
Tikimasi, kad nauja atmintina diena prisidės prie partizaninio pasipriešinimo prieš antrąją sovietinę Lietuvos okupaciją, kuris išreiškė tikrąją lietuvių tautos valią, atminimo išsaugojimo.
Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, pirmasis karinis susidūrimas, kuris aptiktas archyviniuose dokumentuose – tai NKVD Panevėžio apskrities skyriaus duomenys, kai 1944 m. liepos 21 d. Šimonių valsčiaus partizanai apšaudė Raudonosios armijos karius. Dokumente minima, kad kautynių metu žuvo okupacinės sovietų kariuomenės leitenantas ir 6 kareiviai.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) siūlo šią datą – 1944 m. liepos 21-ąją – laikyti formalia partizaninio pasipriešinimo prieš antrąją sovietų okupaciją data.
„Ši data simboliška ir tuo, kad 1940 m. liepos 21-ąją marionetinis sovietinis Lietuvos valdžios organas – Liaudies Seimas pagal Lietuvos Respubliką okupavusios SSRS vadovybės parengtą politinį scenarijų paskelbė Lietuvos Sovietų Socialistinę Respubliką ir priėmė deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS, tuo de jure įteisinant Lietuvos okupaciją. Tuo tarpu 1944 m. liepos 21-ąją prasidėjęs ir daugiau nei dešimtmetį tęsęsis partizaninis karas prieš sovietų okupantus išreiškė tikrąją lietuvių tautos valią“, – dokumento aiškinamajame rašte sako krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
Šiuo metu atmintinų dienų kalendoriuje yra 92 dienos.
