„Nuo rytojaus aktyvizuojasi www.GynybosFondas.lt internetinis puslapis, kuriame bus galima pasirinkti atlikti bankinį pavedimą, nuspręsti atlikti periodinį mokėjimą ar investuoti į gynybos obligacijas“, – pirmadienį gynybos fondo pristatymo spaudos konferencijoje aiškino krašto gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas.
„Spalio 10 d. startuos gynybos obligacijos. Bus galima įsigyti per tą patį gynybos fondo tinklalapį, kuris nukreips į sandorių vietą. Šiuo metu turime sandorius su „Swedbank“ ir SEB per kuriuos bus galima vieneriems metams įsigyti obligacijų. Ir valstybei bus galima skolinti už 2 proc. metinių palūkanų. Platinimas bus nuo spalio 10 iki 28 d., o obligacijų išpirkimas bus po vienerių metų“, – pridūrė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Kaip aiškino G. Skaistė, gynybos obligacijos pakeičia iki šiol egzistavusius valstybės taupymo lakštus. Ji tvirtina, kad šios priemonės grąža mažesnė, bet pabrėžia, jog tai tikslinė priemonė, o norintieji didžiausių investicinių pajamų turi kitų pasirinkimų.
„Nesinori, kad priemonės konkuruotų tarpusavyje. Ši priemonė sukurta, kad žmonės prisidėtų prie gynybos finansavimo. Jei norime užsidirbti maksimaliai, tai yra kiti investavimo instrumentai“, – sakė ministrė.
Anot L. Kasčiūno, lėšos bus renkamos į atskirą Krašto apsaugos ministerijos fondą, iš kurio bus skiriamos nacionalinės divizijos, tankų bataliono ir kontrmobilumo priemonių vystymui. Taip pat, anot jo, nors tam jau yra skirti kiti resursai, fondas leistų lanksčiau žiūrėti į tokius uždavinius kaip vokiečių brigados priėmimas.
„Šie resursai būtų skirti nacionalinei divizijai. Tai dalykas, kuris yra patvirtintas valstybės gynybos tarybos sprendimu. Nacionalinė divizija, tai mūsų geležinis kumštis, skirtas suduoti smūgį priešininkui. Tai mechanizacija, tankų bataliono kūrimas, oro gynybos stiprinimas ir kiti dalykai. Kita kryptis yra kontrmobilumo plano įgyvendinimas. Tai minos, barjerai, prieštankiniai grioviai ir daug kitų dalykų“, – aiškino jis.
„Nors tam yra kiti resursai, turint fondą galima lanksčiau žiūrėti ir į klausimus dėl Vokietijos brigados priėmimo“, – paminėjo jis.
ELTA primena, kad Seimas yra priėmęs Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūlyta įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą.
Parlamentas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamųjų visam kurui pakėlimui.
25 milijonai eurų fonde kasmet numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
Fondo dalį sudarys 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 7,1 proc. – 2026 metais bei 7,4 proc. – 2027 ir vėlesniais metais.
Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų finansavimą – 2027 m.
