Už įstatymo pataisą po pateikimo 50 Seimo narių, 56 siūlymui nepritarė, 19 susilaikė.
Galiausiai parlamentas nutarė įstatymo projektą atmesti.
Vyriausybė spalio pabaigoje pritarė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisai, kuria siūloma atsisakyti nuostatos, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Pataisą parengė Teisingumo ministerija, siekdama užtikrinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo įvykdymą, pagal kurį Lietuva pripažinta varžiusi rašytojos Neringos Macatės žodžio laisvę, kai 2014 m. iš prekybos išimta pasakų knyga „Gintarinė širdis“, kurioje buvo aprašyta homoseksualių porų meilė.
Kaip teigė teisės akto pataisą Seime pristačiusi teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, šiuo metu panašus teisinis reguliavimas, kai yra draudžiama nepilnamečiams skelbti informaciją apie homoseksualius santykius, galioja Vengrijoje. Pasak ministrės, Europos Komisija dėl šio reguliavimo jau yra konstatavusi pažeidimų.
„(EŽTT – ELTA) sprendimo įgyvendinimo delsimas neišvengiamai gali pakenkti Lietuvos reputacijai, paliekant Lietuvą greta valstybių, kurios kritikuojamos dėl žmogaus teisių negerbimo, laikomos nedemokratinėmis ir net teroristinėmis“, – perspėjo E. Dobrowolska.
Kėlė klausimą dėl Konstitucijos pažeidimo
Mišrios Seimo narių grupės atstovas Mindaugas Puidokas kėlė klausimą, ar siūloma įstatymo pataisa nėra siekiama įteisinti daug aštrių diskusijų sulaukusios Stambulo konvencijos nuostatų.
E. Dobrowolska replikavo, kad siūlymu atsisakyti įstatymo nuostatos, draudžiančios nepilnamečiams pasakoti apie homoseksualius santykius, tiesiog siekiama įgyvendinti Lietuvai nepalankų EŽTT sprendimą.
„Šeimų išskyrimas ir jų diskriminavimas yra nesuderinamas nei su Konstitucija, nei su mūsų tarptautiniais įsipareigojimais“, – teigė teisingumo ministrė.
Kitas Mišrios Seimo narių grupės atstovas Aidas Gedvilas klausė, ar teisingumo ministrė, esą gindama tam tikrą šeimos sampratą, nenusižengia Konstitucijai.
„Ar tai nėra tam tikros Konstitucijos, valstybės ir tautos išdavystė?“, – klausė A. Gedvilas.
E. Dobrowolska savo ruožtu priminė, kad Konstitucinis Teismas (KT) 2019 m. yra išaiškinęs, jog šeima yra lyčiai neutrali.
„Nepaisant to, ką jūs teigiate ar neigiate, šeima yra lyčiai neutrali“, – atsakė ji.
Opozicinės Darbo frakcijos Seime narys Valdemaras Valkiūnas tvirtino manantis, kad siūlymu atsisakyti įstatymo nuostatos, draudžiančios nepilnamečiams pasakoti apie homoseksualius santykius, esą siekiama kėsintis į šeimą, devalvuoti jos statusą.
„Ar suvokiate, kad skatinsite homoseksualumą?“, – klausė parlamentaras.
- Dobrowolska replikavo, primindama, kad KT yra pasakęs, kad šeima yra neutrali lyčiai.
Teisingumo ministrė, atsakinėdama į Seimo narių klausimus, pažymėjo, kad siūlomas įstatymo pakeitimas nėra niekaip susijęs su propaganda.
„Mes kalbame labai aiškia apimtimi, kiek informacijos rengėjas ar skleidėjas gali informuoti ir kalbėti apie kitokias šeimas. Mes nekalbame apie Civilinio kodekso, Konstitucijos pakeitimą, mes netgi nekalbame apie partnerystę ir kitus institutus“, – dėstė E. Dobrowolska.
Lietuvai nepalankus EŽTT sprendimas dėl knygos draudimo
ELTA primena, kad sausio pabaigoje EŽTT paskelbė, jog Lietuva, 2013 m. uždrausdama vaikišką knygą „Gintarinė širdis“, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą.
Knygos „Gintarinė širdis“ platinimas sustabdytas, remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tokį sprendimą priėmė, remdamasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
