Tarp parlamentinių frakcijų derintu projektu, kurį ketinama įregistruoti jau pirmadienio popietę, siūloma nustatyti fiksuotus tarybos narių atlyginimus, siekiančius 20 proc. savivaldybės mero algos. Kiek daugiau uždirbtų tarybos opozicijos lyderis bei savivaldybės komitetų pirmininkai. Jų atlyginimas būtų penktadaliu, o komitetų pirmininkų pavaduotojų – 10 proc. didesnis nei papildomų pareigų neinančių savivaldos politikų atlygis.
Be to, numatoma, kad už praleistus posėdžius tarybos nariai sulauktų piniginės nuobaudos – už tai jiems būtų mažinamas atlyginamas.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Audrius Petrošius nurodo, kad kartu su parlamentinių frakcijų atstovais buvo ieškota kuo paprastesnio reglamentavimo varianto – siekta, kad įstatymas būtų kuo aiškesnis ir visiems suprantamas. Anot konservatoriaus, komitete sutarta, kad tarybos nariams būtų mokamas atlyginimas, taip pat apmokėjimo sistema reglamentuojama taip, kad panašių situacijų, su kuriomis susiduriama šiuo metu, ateityje nekiltų.
„Seimo Pirmininkės iniciatyva buvo suorganizuotas pasitarimas, kuriame dalyvavo visų Seimo frakcijų deleguoti atstovai. Po pirminio neformalaus derinimo registruojame įstatymo projektą su nuostatomis, dėl kurių didžiąja dalimi sutapo pozicijos ir požiūris, kaip turėtų kisti tarybos narių veiklos apmokėjimo sistema. Ši įstatymo projekto redakcija tikrai nėra galutinė, nes po pateikimo Seimo nariai galės registruoti savo siūlymus. Komitete ieškosime geriausio sprendimo“, – išplatintame pranešime akcentavo A. Petrošius.
Atsisakoma kanceliarinių išmokų
Įstatyme išbraukiama nuostata, kuria tarybos nariams yra skiriamos kanceliarinės lėšos pašto, telefono ir interneto ryšio, transporto išlaidoms padengti. Priėmus įstatymo pataisas, šių išmokų tarybos nariai nebegautų.
„Tačiau įstatyme lieka teisė savivaldybės tarybos nariui gauti iš savivaldybės administracijos darbo vietą posėdžiui, technines priemones ir pagalbą savivaldybės tarybos nario funkcijoms vykdyti (…). Šios garantijos turėtų pakakti, kad tarybos narys būtų aprūpintas jo veiklai reikalingais ištekliais – kompiuterine technika, telefonu ir pan., jeigu to pageidauja”, – nurodoma teisės akto rašte.
Tuo metu Darbo kodekso nuostatos savivaldybių tarybų nariams nebūtų taikomos, išskyrus kelias išimtis – savivaldos politikai galėtų pasinaudoti tikslinėmis nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogomis, gauti lengvatas, susijusias su vaikų auginimu, negalia. Taip pat būtų taikomos kodekso nuostatos, susijusios su žalos atlyginimu, darbuotojų sauga ir sveikata.
„Tokia pozicija grindžiama tuo, kad tarybos nario, kaip politiko ir bendruomenės atstovo, veikla nėra apribota laike, jam nėra taikoma darbo laiko apskaita, todėl turi būti tiesiog apmokama už šios svarbios funkcijos vykdymą”, – rašoma Vietos savivaldos įstatymo pataisų aiškinamajame rašte.
Galiausiai, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projekte numatoma prievolė savivaldybėms viešinti informaciją apie tarybų narių atlyginimus savivaldybių internetinėse svetainėse.
Seimui ketinama įstatymą pateikti jau šį ketvirtadienį. Parlamentarams priėmus pataisas, jos įsigaliotų jau nuo šių metų liepos 1 d., o savivalda būtų įpareigota iki tol sutvarkyti visus įstatymo įgyvendinimui reikalingus vietos teisės aktus.
Kaip ELTA pranešė anksčiau, praėjusią savaitę Seimo pirmininkė Viktorija Čmilyte-Nielsen kartu su parlamentinių frakcijų seniūnais aptarė savivaldybių tarybų narių išmokų skaidrinimo klausimą bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto diskusijų dėl kompensacinių lėšų rezultatus.
Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
