Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) bei Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) rengs klausymus, kurių metu Lietuvos bankas (LB) pristatys ekspertinį mokesčių reformos teisinio reguliavimo įvertinimą.
Praeitą savaitę paviešintame LB dokumente tvirtinama, kad siekiant teisingesnės ir ekonomikos augimui palankesnės mokesčių sistemos, daugeliu atvejų iš esmės pasirinktos tinkamos priemonės.
LB išvadoje teigiama, kad siūlomų mokestinių pakeitimų visuma padidintų Lietuvos gyventojų gaunamų pajamų apmokestinimo vertikalųjį ir horizontalųjį teisingumą – skirtumas tarp pagal darbo sutartis dirbančių ir individualia veikla užsiimančių asmenų mokamų vidutinių efektyviųjų tarifų, anot LB, sumažės nuo maždaug 16 proc. punktų (2023 m.) iki 8 proc. punktų (2026 m.).
Taip pat, LB vertinimu, siūlomi mokestiniai pakeitimai neturės reikšmingo poveikio Lietuvos ekonomikos tarptautiniam konkurencingumui.
LB pažymi, kad mokestiniai pakeitimai suteiks teigiamą impulsą Lietuvos ekonomikos augimui trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais, tačiau tikėtinas ribotas postūmis siekiant artesnio Europos Sąjungos (ES) vidurkiui valdžios sektoriaus biudžeto pajamų ir BVP santykio, kuris Lietuvoje sudaro 35,8, o ES – 46,4 proc.
Galiausiai LB konstatuoja, kad šie siūlymai suteiks trumpalaikį impulsą ekonomikos aktyvumui, tačiau tvariam ekonomikos potencialo augimui didelės įtakos neturės. Nors siūlomi mokestiniai pakeitimai yra pokytis tinkama linkme, tačiau jie turės mažą įtaką potencialiam ekonomikos augimui dėl tikėtina riboto postūmio siekiant artesnio ES vidurkiui valdžios sektoriaus biudžeto ir BVP santykio gerinant balansą tarp mažiau verslo ciklui jautrių ir ekonomikos augimo potencialui palankesnių mokesčių bei darbo ir kapitalo apmokestinimo.
Seimo opozicinių frakcijų atstovai prašė ekspertinio mokesčių reformos teisinio reguliavimo įvertinimo birželio pabaigoje.
Kaip Eltai tuomet teigė Mišrios Seimo narių grupės seniūną Agnė Širinskienė, raštą, adresuotą parlamento Biudžeto ir finansų komitetui (BFK), pasirašė visų mažumos frakcijų atstovai – viso iniciatyvą palaikė 47 politikai.
Parlamentarai prašė įvertinti, kokį poveikį smulkiam ir vidutiniam verslui, viduriniai klasei bei Lietuvos konkurencingumui pasaulyje turės siūlomi mokestiniai pakeitimai. Taip pat buvo siekiama atsakyti į klausimą, ar vykdoma mokesčių pertvarka neskatins atsisakyti individualios veiklos, imtis verslo iškėlimo į aplinkines valstybes arba mokesčių vengimo. Be to, buvo keliamas klausimas, kaip siūlomas reguliavimas atsilieptų regionų plėtrai ir užsienio investicijoms.
