Labiausiai dirbančiųjų daugėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse – čia darbuotojų skaičius padidėjo 1,7 tūkst. Meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos sektorius pasipildė 0,5 tūkst. darbuotojų, didmeninės ir mažmeninės prekybos – 0,5 tūkst., transporto ir saugojimo – 1,3 tūkst.
„Darbo rinkos aktyvumą rodo ir registruoto nedarbo rodikliai. Per mėnesį bedarbių skaičius susitraukė 12,8 tūkst., registruotas nedarbas mažėjo visose savivaldybėse. Darbo pasiūlymų skaičius buvo didžiausias nuo praėjusių metų spalio, o darbo ieškančiųjų gegužę įsidarbino daugiausiai per paskutinius aštuonis mėnesius“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Gegužę darbdaviai įregistravo 19,7 tūkst. laisvų darbo vietų Lietuvoje, iš jų daugiausiai – didmeninės ir mažmeninės prekybos (3,4 tūkst.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (3,3 tūkst.), apdirbamosios gamybos (3,1 tūkst.) bei statybos (2,1 tūkst.) įmonėse.
Šiemet daugiau nei pernai tuo pačiu metu darbo pasiūlymų darbdaviai pateikė elektros inžinieriams, slaugos specialistams, fizioterapeutams, socialiniams darbuotojams, greitojo maisto ruošėjams, virtuvės pagalbininkams, pagrindinio ir vidurinio ugdymo pedagogams, specialiųjų poreikių mokinių mokytojams, duomenų bazių projektuotojams, metalinių konstrukcijų ruošėjams ir montuotojams.
Dešimtadaliu didėjo darbo ieškančiųjų įsidarbinimas. Gegužę dirbti pradėjo 20,4 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – 1,9 tūkst. daugiau nei balandį. Didžiausias įsidarbinimo aktyvėjimas fiksuotas sektoriuose, kuriems būdingas darbuotojų paklausos augimas artėjant vasarai. Beveik trečdaliu ūgtelėjo pradėjusių dirbti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos įmonėse.
Daugiausiai nuo metų pradžios Užimtumo tarnybos klientų įsidarbino ir prekybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, vandens tiekimo, nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo veiklą vykdančiose įmonėse.
Visgi, kaip pastebėjo J. Zemblytė, nepaisant sezoninio darbo rinkos suaktyvėjimo, fiksuojama nemažai signalų apie galimą darbo rinkos lėtėjimą rudenį. Vienas jų – besitęsiantis darbuotojų apdirbamosios pramonės įmonėse mažėjimas (per gegužę jų skaičius susitraukė 0,7 tūkst.).
„Prislopusią darbuotojų samdą šiame sektoriuje rodo ir kintanti laisvų darbo vietų struktūra. Ekonomikos pakilimo laikotarpiu darbo pasiūlymai kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams sudarydavo beveik pusę laisvų darbo vietų, tai tarpu dabar siūlymai įsidarbinti tokiems darbuotojams sudaro apie trečdalį visų laisvų darbo vietų (33,8 proc.). Tai mažiausia dalis nuo metų pradžios“, – atkreipė dėmesį J. Zemblytė.
Apdirbamosios gamybos bei transporto ir saugojimo sektorių darbdaviai, iki šiol buvę didžiausi darbo pasiūlymų teikėjai Užimtumo tarnybos klientams, gegužę pirmąsias pozicijas užleido kitiems sektoriams.
Birželio 1 d. duomenimis, Užimtumo tarnyboje bedarbiais registruota 144,5 tūkst. arba 8,1 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Per mėnesį registruoto nedarbo rodikliai mažėjo visose 60 šalies savivaldybių. Didžiausias nedarbas – Kalvarijos (12,2 proc.), Ignalinos r. (11,9 proc.), Jonavos r. (11 proc.), Vilkaviškio (10,4 proc.) ir Biržų r. (10,3 proc.) savivaldybėse. Mažiausias – Neringos (3,1 proc.), Klaipėdos r. (4,9 proc.), Kretingos r. (5,5 proc.), Birštono (6 proc.) savivaldybėse.
Šiuo metu darbo ieškančių asmenų skaičius 10,3 tūkst. (6,6 proc.) mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, o registruotas nedarbas – mažesnis 0,5 proc. punkto.
