2026 m. kovo 6–25 d.
42-asis profesionaliųjų teatrų festivalis Rokiškyje TEATRO GENAS
Kovo 6 d. 18.00 val. Didžioji salė
FESTIVALIO ATIDARYMAS
VALSTYBINIS VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS
KANTAS. KAMBARYS, KURIAME NEGALVOJAMA
Trijų dalių spektaklis
Intelektuali šiuolaikinė drama
Pjesės autorius Marius Ivaškevičius
Režisierius Oskaras Koršunovas
Vaidina Kirilas Glušajevas, Ramūnas Cicėnas, Indrė Patkauskaitė, Mantas Vaitiekūnas, Daumantas Ciunis, Leonardas Pobedonoscevas, Jokūbas Bareikis,
Greta Bendžė, Gintarė Latvėnaitė, Vytautas Rumšas (jaun.), Ilona Kvietkutė
2024 m. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre režisierius O. Koršunovas pristatė pjesės „Kantas“ pirmąjį veiksmą. Eskizas netruko sulaukti publikos simpatijų. Pjese dramaturgas tęsia istorinių asmenybių temą. Kūrinys „Kantas. Kambarys kuriame negalvojama“ kartu su neblėstančio populiarumo spektakliais „Madagaskaras“ ir „Mistras“ tampa savotiška trilogija. Pjesė skiriama filosofo Imanuelio Kanto, stebinusio ne tik mąstymu, bet ir gyvenimo būdu, aplinkai. Skirtingai negu sudėtingas ir painus Kanto mąstymas, spektaklis kantiškąjį pasaulį pristato įtraukiančiai ir šmaikščiai ir net tęsia paties filosofo projektą draminėmis priemonėmis „ištirdamas“ pačią draminę formą.
Kūrinys nukelia į 1784 m. Karaliaučių. Prūsijoje lapkričio mėnuo. Tvyro nuojauta, kad visuomenė išgyvens reikšmingus socialinius pokyčius. Prie stalo vyrai ima postringauti apie šį ir apie tą, kalbama apie kasdieną namuose ir šiandieną apskritai. Vyrų pokalbį sutrikdo skambutis į duris ir netikėtai pasirodo viešnia, prisistatanti seno Kanto bičiulio Džozefo Gryno dukterėčia. Atvykusi iš rūke paskendusios Škotijos, ši nori kad filosofas jai pasirašytų „Grynojo proto kritiką“. Nenoromis vyrai įsileidžia damą…
Trukmė – 4 val.
Premjera – 2025 m. balandžio 25 d.
N-14
Kovo 7 d. 11.00 ir 12.30 val. Mažoji salė
ALYTAUS MIESTO TEATRAS
Judesio spektaklis 6–18 mėn. kūdikiams DIDELIS MAŽAS
Idėjos autorė, režisierė ir choreografė Birutė Banevičiūtė
Vaidina Jonas Gaižauskas, Tomas Pukys, Vincas Vaičiulis
Kūdikių pasaulyje daug kontrastų – dideli suaugę ir maži vaikai, aukštai padėti namų daiktai ir žemai ant grindų gulintys žaisliukai, storu balsu kalbantis senelis ir plonu balseliu čiauškanti sesutė, lėtai einanti močiutė ir greitai bėgiojantis brolis. Šiuos abstrakčius erdvės ir laiko dydžių kontrastus, atskleidžiančius išorinio pasaulio fizinę sandarą, kūdikiai puikiai suvokia, nors ir nežino jų pavadinimų ir negali jų įvardinti. Atpažinimas leidžia mažyliams įsitraukti į spektaklio veiksmą, kartu su aktoriais tyrinėti ir atrasti naujus judesius, objektus ir idėjas.
Spektaklyje mažieji žiūrovai gali įsitraukti įvairiais būdais: kūdikiai gali ropinėti po sceną arba sėdėti mamų ar tėčių glėbyje. Spektaklis kamerinis, vienu metu jį gali stebėti iki 12 kūdikių ir apie 20 suaugusiųjų. Labai svarbu, kad suaugusieji laikytųsi kūdikių amžiaus ribų nuo 6 iki 18 mėn. Kai kam gali atrodyti keistas toks griežtas reikalavimas, tačiau šiame amžiuje kiekviena diena, kiekvienas mėnuo atneša didelius fiziologinius mažylių pokyčius, lemiančius didesnę jų judėjimo amplitudę. O jie būtų panašios judėjimo amplitudės.
Trukmė – 40 min.
Kovo 7 d. 17.00 val. Didžioji salė
ALYTAUS MIESTO TEATRAS
PILĖNAI
Režisierius ir pjesės autorius Aleksandr Špilevoj
Vaidina Andra Kavaliauskaitė, Lyja Maknavičiūtė, Povilas Adomaitis, Tadas Gryn, Eglė Juškaitė, Erika Jasinskaitė–Salickienė, Jonas Gaižauskas, Vaidas Praspaliauskas, Vincas Vaičiulis, Arnas Janavičius
Šiandien sunku rasti žmogų, negirdėjusį herojiškos Pilėnų istorijos. Bet ar kada nors susimąstėme, kas slypi už šios šlovingos legendos? Kaip gyveno žmonės, nujausdami, kad priešas netrukus pasibels į jų miesto vartus? Ką jie patyrė, susidūrę su neįveikiama jo galia ir neišvengiama savo mirtimi? Kokios mintys ir jausmai užplūdo pražūčiai pasmerktus Pilėnų gyventojus? Kokią masinę paniką jie išgyveno tą nelaimingą dieną?
Nauja „Pilėnų“ sceninė versija kviečia įsižiūrėti į vieną dramatiškiausių Lietuvos istorijos puslapių, nes ši istorija yra ne tik apie kryžiuočių apsuptus Pilėnus, bet ir apie mus, esančius itin pavojingo ir agresyvaus kaimyno taikiklyje.
Pilėnai išnyko ugnyje. Kaip turime gyventi mes, kad ateinančioms kartoms paliktume daugiau nei kalną pelenų ir liūdną legendą apie mūsų kartos pabaigą? Drąsų ir veržlų spektaklio ritmą kuria profesionalių menininkų komanda, kviečianti žiūrovus patirti išmoningą dramos, elektroninės muzikos, šviesų dizaino ir videomeno sintezę teatro scenoje.
Trukmė – 1 val. 30 min.
N–13
Dėmesio! Spektaklyje naudojamos blyksinčios šviesos, dūmai ir garsi muzika.
Kovo 10 d. 12.00 val. Didžioji salė
KEISTUOLIŲ TEATRAS
Muzikinis spektaklis vaikams TIP TOP
pagal D. Bisseto pasakas
Scenarijaus autorius ir režisierius Aidas Giniotis
Spektaklis rekomenduojamas vaikams nuo 5 metų.
Vaidina Ignas Antanas Giniotis, Karolina Kildaitė, Domas Urbonavičius, Gabrielė Baubaitė, Eimantas Seselskis, Elina Kuprijaškinaitė
A. Giniočio režisuotas spektaklis „Tip top“ tęsia dar 1989–aisiais pradėtą teatro tradiciją, užauginusią kelias žiūrovų kartas. Trumpos ir netikėčiausių keistenybių kupinos D. Bisseto pasakos „Keistuolių teatro“ scenoje virsta ypatingos žaismės ir muzikalumo įvykiais, kurie perkonstruoja įprastą žvilgsnį į pasaulį ir išlaisvina vaizduotę. Spektaklyje teatrą, muziką ir žaidimą jungs jauniausieji teatro aktoriai.
„D. Bisseto kūryba neatsiejama nuo „Keistuolių teatro“ pradžios. Drauge su ja formavosi teatro veidas, žaidybinis vaidybos stilius, tam tikra spektaklių forma. Tai – mūsų vaikiškų spektaklių kūrimo mokykla. Spektakliai „Kitą kartą“, „Aukštyn kojom“, „Pyp pyp“, „Hop“ – tarsi vizitinė „Keistuolių teatro“ kortelė. Kiekviena aktorių ir žiūrovų karta turėjo savo Bissetą, todėl viltingai laukiu jaunosios kartos spektaklio“, – dalinasi spektaklio režisierius A. Giniotis.
Trukmė – 45 min.
Premjera – 2025 m. gruodžio 6 d.
Kovo 10 d. 18.00 val. Didžioji salė
KEISTUOLIŲ TEATRAS
Spektaklis jaunimui ir suaugusiesiems PELĖKAUTAI
pagal W. Shakespeare pjesę „Hamletas“
Režisierė Ieva Stundžytė
Vaidina Ignas Antanas Giniotis, Karolina Kildaitė, Dalius Skamarakas, Judita Urnikytė, Giedrius Kiela, Matas Pranskevičius, Domas Urbonavičius, Aidas Giniotis, Jurgis Marčėnas ir Elina Kuprijaškinaitė
Kas yra nusikaltimas? Koks didesnis nusikaltimas – žudyti ar nusižudyti? Ar nemeilė yra nusikaltimas? Kaip gerbti savo tėvą ir motiną, jei pats ar pati patyrei besąlygiškos meilės stygių? Ką rinktis: teisingumą ar gailestingumą?
Jauno, bręstančio asmens akimis konstruojamas subjektyvus pasakojimas, kurio esminis tikslas – išsiaiškinti ir suvokti žmogžudystės nusikaltimo motyvus, aplinkybes bei demaskuoti visus galimus kaltininkus – klasikinę Hamleto istoriją dekonstruoja, sąmoningai perkuria ir taip kviečia smalsiai pažvelgti kitu kampu. Čia pelėkautai virsta dvasiniais spąstais, į kuriuos patekusieji niekaip neišvengs akistatos su savimi: kažkam ji bus naikinanti, kažkam – apvalanti, o gal ir teikianti vilties.
Spektaklio „Pelėkautai“ tikslas – atvirai kalbėti bei analizuoti šeiminius santykius, kelti nepatogius klausimus, liečiančius skirtingų kartų konfliktą ir ieškoti tarpusavio susikalbėjimo galimų sprendimų.
Trukmė – 1 val. 20 min.
Premjera – 2025 m. spalio 24 d.
N–14
Kovo 11 d. 15.00 val. Didžioji salė
ŠEIKO ŠOKIO TEATRAS
AŠ ESU…
Idėjos autorius, choreografas Darius Berulis
Šokėjai Marius Ūsas, Marius Pinigis, Oksana Griaznova
Du broliai akistatoje su likimo ir istorijos lūžiu – Lietuvos okupacija – pasirinko skirtingus kelius: vienas tapo partizanu, kitas – stribu. Tarp jų liko abu juos mylinti ir jų mylima sesuo. Tai spektaklio choreografo Dariaus Berulio senelio papasakota pokario Lietuvoje nutikusi istorija, kuri skleidžiasi juodžemiu dengtoje, žibintų apšviestoje nakties mišką primenančioje erdvėje.
Spektaklis kviečia atpažinti Kovo 11-ąją savyje. Ši šeimos drama iškelia bendražmogiškas patirtis: vidiniai prieštaravimai, vienatvė, išdavystė, kova už savo vertybes. Kas turėtų nutikti, kad tavo brolis, sesuo, draugas taptų mirtinu priešu? Kaip susitaikyti su artimųjų pasirinkimais? Kaip juos apsaugoti?
Aš esu Charlie, – sakė Paryžius.
Aš esu Mariupolio vaikų darželis, – sakė Vytautas Landsbergis.
Aš esu vardan tos, – sakė mano senelis.
O kas esu aš?
Trukmė – 40 min.
Premjera – 2014 m.
N–14
Kovo 12 d. 18.00 val. Didžioji salė
JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS
Spektaklis jaunimui ir suaugusiesiems SAPNUOSE PRIE BEDUGNĖS
Pjesės ir dainų autorė Gabrielė Labanauskaitė
Režisierė Greta Štiormer
Vaidina Ieva Brikė, Vesta Bartašiūtė, Joris Zaliauskas, Rokas Pijus Misiūnas, Eleonora Koriznaitė, Vesta Bartašiūtė, Ieva Brikė, Eleonora Koriznaitė, Rokas Pijus Misiūnas, Joris Zaliauskas
Kai sapnuojam, kad krentame – mes augame. Bet pabundame. O kas, jeigu šįkart neatsibustume?
Spektaklis „Sapnuose prie bedugnės“ kviečia pasinerti į keturių paauglių sapnų, žaidimų ir vidinių pasaulių kelionę. Gaja, Sky ir Mono leidžiasi ieškoti iš namų pabėgusio draugo Neo, kuris, pasirodo, įstrigo žaidime „Bedugnė“. Tačiau ši bedugnė – ne tik žaidimas. Ji tampa asmenine psichologine erdve, kurioje iškyla praeities šešėliai, o veikėjai turi daug tapatybių, virstančių nenuspėjamais avatarais.
Rizikuodami gyvybe paaugliai sutiks ne tik savo baimes, bet ir literatūros klasikų – Šekspyro, Žemaitės, Selindžerio – atvaizdus, netikėtai pasirodantį paslaptingą Labubu. „Bedugnė“ – fantasmagorinė savęs pažinimo kelionė, kurioje kritimas veda ne į pabaigą, o į naują pradžią. Kas laukia ten, kur baigiasi tikrovė?
Trukmė – 1 val. 40 min.
Premjera – 2025 m. lapkričio 7 d.
Kovo 13 d. 12.00 val. Didžioji salė
LIETUVOS SIMFONINIS PUČIAMŲJŲ ORKESTRAS
Muzikinis spektaklis visai šeimai SKAMBANTYS SKAIČIAI
Scenarijaus autorė Daiva Čepauskaitė
Režisierė Birutė Mar
Dirigentas, aranžuotojas – Tadas Šileika
Aktorė – Vitalija Mockevičiūtė
Kas bendro tarp muzikos ir matematikos? Ar muziką galima suskaičiuoti, o gal skaičiai moka šokti ir dainuoti? Nuotaikingame ir šmaikščiame spektaklyje klausytojai kviečiami pasinerti į netikėtą istoriją, kurioje muzikos pamoką ves pati Madam Nulštein! Kartu su orkestru ji garsais spręs „muzematines“ lygtis ir bandys atsakyti į sudėtingus klausimus. Galbūt, jei nebūtų matematikos, visi gyventumėte olose kaip pirmykščiai žmonės? Kas nutiktų, jei nebeliktų skaičių? Klausimų visgi kyla ir pačiai Madam Nulštein – deja, į juos atsakyti negali niekas. Juk pasaulis – tai ne tik aiškumas, bet ir paslaptis…
Spektaklyje skamba H. Mancini, D. Brubeck, „Pink Floyd“ ir kitų autorių muzika.
Kovo 15 d. 17.00 val. Didžioji salė
VALSTYBINIS ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS
ŠOK, EDITA, ŠOK!
Dramaturgas Rimantas Kmita
Režisierė Eglė Vertelytė
Vaidina Vaidilė Juozaitytė, Tautvydas Galkauskas
Ar kada nors jautėtės taip, lyg staiga nebesupratote, pagal kokį scenarijų vyksta jūsų gyvenimas, kokio žanro istorijoje atsidūrėte? Ar jūs – pagrindinis herojus, ar tik antraplanis veikėjas kažkieno kito filme? Būtent taip jaučiasi Edita.
„Šok, Edita, šok!“ – tai tragikomiškas pasakojimas apie jauną merginą Editą, kuri Nepriklausomybės pradžioje dirba vaizdo įrašų nuomoje ir žiūrėdama filmus bando suprasti, kokia jos vieta pasaulyje. Editos vaizduotėje gyvenimas – tai kino filmas, tik ji dar nežino, kokio žanro. Kartais jame ji – kovotoja, kartais – romantiška herojė, kartais – vieniša paauglė, pasiklydusi tarp Holivudo svajonių ir Šiaulių realybės.
Spektaklio centre – obsesyvi Editos meilė vaikinui, kuris net nenutuokia apie jos jausmus. Kaip ir romanas „Pietinia kronikas“, naujoji Rimanto Kmitos pjesė balansuoja tarp komedijos ir jautraus, nuoširdaus temos tyrinėjimo. Su švelniu humoru atskleidžiama, kaip formuojasi jaunos moters tapatybė, kai nėra aiškių modelių – kai amerikietiški filmai maišosi su postsovietine tikrove, o laisvos rinkos idėjos – su senomis, dar neišgydytomis traumomis.
Teatro scenoje debiutuojanti garsi kino režisierė ir filmo „Pietinia kronikas“ scenarijaus autorė E. Vertelytė nevengė kino raiškos elementų, tad spektaklyje ekrano projekcijos, filmuoti epizodai susilieja su gyvu veiksmu bei choreografės Airidos Gudaites įneštomis filmo „Purvini šokiai“ interpretacijomis.
Spektaklis yra tarsi romano „Pietinia kronikas“ plėtinys teatro scenoje, tik čia pasakojama Editos istorijos versija. Editos vaidmenį spektaklyje kuria viena perspektyviausių iš Šiaulių kilusi jaunosios kartos aktorė V. Juozaitytė, Editą įkūnijusi ir populiarumo aukštumas pasiekusioje romano ekranizacijoje. Teatro scenoje – jos partneris VŠDT aktorius T. Galkauskas. Ir, žinoma, spektaklis vaidinamas tikra šiaulietiška šnekta.
Trukmė – 1 val. 40 min.
Premjera – 2025 m. birželio 5, 6 d.
N–14
Kovo 17 d. 11.00 ir 13.00 val. Mažoji salė
PANEVĖŽIO TEATRAS „MENAS“
Muzikinis judesio spektaklis iki 3 metų vaikams NAMAI
Idėjos autorė ir režisierė Ieva Jackevičiūtė
Vaidina Elona Karoblytė, Ovidijus Kazarinas, Aliona Kuriakina/Kotryna Chruškova
Spektaklis įkvėptas dailininkės Rasos Jančiauskaitės knygos „Namai” iliustracijų, jo metu aktoriai kviečia žiūrovus ieškoti savo kelio į namus.
Vieniems namais taps visas pasaulis su besisukančiomis planetomis, kitiems – pieva su dūzgiančiomis bitėmis, dar kitiems – šiltai įsitaisius pas mamą ant kelių.
Spektaklis sukurtas atsižvelgiant į mažiausių žiūrovų poreikius. Sparčiausia vaiko raida vyksta pirmaisiais gyvenimo metais ir tam didelę reikšmę turi muzika.
Spektaklio pagrindinis akcentas – specialiai jam sukurta sakralinė chorinė muzika. Tokį sprendimą įkvėpė idėja, jog mažiems vaikams ir jų tėvams labai svarbi kokybiška solidaus meno patirtis, įsitraukimas į kultūrinį gyvenimą.
Trukmė – 30 min., po jo 15 min. skirta žaidimui spektaklio erdvėje.
Premjera – 2023 m. balandžio 22 d.
Kovo 17 d. 18.00 val. Didžioji salė
LIETUVOS NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS
STAND-UP`AS PRASMEI IR BEPRASMYBEI
Pjesės autorė Birutė Kapustinskaitė
Režisierė Eglė Švedkauskaitė
Vaidina Vitalija Mockevičiūtė, Karolis Kasperavičius, aktorė vaizdo projekcijoje – Rimantė Valiukaitė
Teatro scenoje pirmą kartą stand-up komedija (pasakojamasis humoras) – žanras, kuris per juoką apvalo ne tik pasakojantįjį, bet ir klausantįjį. Prajuokinti kitą žmogų yra išties nelengva užduotis. O dar sunkesnė užduotis, kuri rūpi teatrui naudojant humorą, kaip komunikavimo formą, – paliesti skaudžias, mums visiems artimas gedulo, netekties, savižudybės temas. Išjudinti žmoguje kažką netikėto, padėti pasijuokti iš savęs, pasižiūrėti į skausmingas patirtis iš šono, kad galėtum su jomis susitaikyti.
Pirmą kartą kartu kuriančios pjesės autorė B. Kapustinskaitė ir režisierė E. Švedkauskaitė kviečia žiūrovus kartu keliauti į naujas teatrines formas ir per vieną stand-up komedijos numerį tyrinėti netektį šeimoje.
Pjesės veikėjai: Mama – garsi laidų vedėja, ir Sūnus – sėkmės lydimas stand-up atlikėjas, – abu neieško žodžio kišenėje, tačiau, susidūrus su Tėvo netektimi, jiems susikalbėti vis dėlto tampa sudėtinga. Tai istorija apie pykčio, gėdos, kaltės paleidimą ir ieškojimą, kaip atsiverti pažeidžiamumui ir vienas kitam.
„Tai – komiška pjesė apie pagrindinių veikėjų bandymą susikalbėti po tėvo netekties. Juodasis humoras, saviironija ir pasakojamasis humoras čia derinami su drama, supinant pasakojimą apie praradimą, apie mamos ir sūnaus santykį su visuomenės požiūriu į gedulą ir iš to kylantį poreikį prisitaikyti“, – sako pjesės autorė Birutė Kapustinskaitė.
◊ 2024 m. Auksinis scenos kryžius. Geriausias moters vaidmuo – Vitalija Mockevičiūtė
◊ 2024 m. Auksinis scenos kryžius. Geriausia dramaturgija – Birutė Kapustinskaitė
Trukmė – 1 val. 30 min.
Premjera – 2024 m. spalio 24 d.
N-16
Kovo 18 d. 18.00 val. Didžioji salė
Režisierė ir choreografė Birutė Letukaitė
Šokėjai Andres Ortiz, Alice Bergamini, Dalila Tiraboschi, Ester Bega, Kris Dao Nicholls, Marianna Lo Coco, Hector Valdovinos, Nanaho Kugawa, Pepe Jaimes, Susanna Maggio, Victor Gil Mendéz, Vera Denessiouk
Tikras ar dirbtinis…
Dabarties, ateities žmogus ir jo siekis tikrumo, tiesos, tyrų jausmų…
kurių jau niekas neprisimena…
Išnykęs ar dar nepabudęs HOMO DEUS.
Trukmė – 60 min.
N–10
Kovo 19 d. 12.00 val. Didžioji salė
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS
Spektaklis visai šeimai KARALIŲ PASAKA
Pjesės autorė Daiva Čepauskaitė
Režisierė Milda Mičiulytė
Vaidina Indrė Endriukaitė, Arvydas Šaučiūnas, Vigita Rudytė, Remigijus Endriukaitis, Ramunė Degutytė
Ar kada susimąstėte, kokia buvo pripažinto menininko ir genijaus vaikystė? Menininko, kurį dažnai gaubia iškilumo ar net „mistiškumo“ aura, trukdanti pamatyti ir pajusti gyvą žmogų, artimą sau.
Kūrybinė komanda, remdamasi M. K. Čiurlionio sesers Jadvygos atsiminimų knyga, leidosi į kelionę ieškoti atsakymo – kaip vaikystėje formavosi didis menininkas? Jadvygos pasakojimuose atsiskleidžia šilta šeimos atmosfera, kurioje tėvai skatino vaikų kūrybiškumą, leido jiems svajoti ir ieškoti savo kelio. Spektaklio kūrėjai nuoširdžiai tiki, kad kiekvienas vaikas gimsta su kūrybos kibirkštimi, o ją puoselėjanti aplinka ir šeimos palaikymas gali padėti šiai kibirkščiai įsidegti.
Spektaklyje gausu širdžiai mielų akimirkų, šviesos, juoko ir M. K. Čiurlionio kūrybos grožio, bei netikėtų (kartais net magiškų!) personažų. Pastatyme naudojama „bunraku“ lėlių valdymo technika, atsiradusi prieš daugiau nei 300 metų Japonijoje. Ši technika išsiskiria savo sudėtingumu – lėlę valdo 3 aktoriai vienu metu, o tai reikalauja susikaupimo ir itin stipraus komandinio darbo, kurio rezultatas pribloškia – scenoje atgyja lėlės ir gyvūnai, kurie gali pasirodyti realesni už gyvus aktorius!
Spektaklis prestižiniame XVI D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje pelnė pagrindinį apdovanojimą geriausio spektaklio vaikams ir jaunimui kategorijoje.
Trukmė – 45 min.
N–6
Kovo 20 d. 18.00 val. Didžioji salė
PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS
Francio Poulenco opera-monodrama ŽMOGAUS BALSAS
pagal Jean Cocteau pjesę
Režisierius, scenografas, kostiumų dizaineris Madis Nurms
Muzikos vadovas ir dirigentas Erki Pehk
Atlikėja Monika Pleškytė
Prieš beveik septynis dešimtmečius pagal rašytojo, poeto ir dramaturgo Jeano Cocteau pjesę sukurta monodrama dabar labai populiari Prancūzijos, Vokietijos, Italijos bei kitų šalių teatruose. „Neabejoju, kad tai vienas įdomiausių F. Poulenco kūrinių tiek muzikine spalva, tiek siužetu“, – tvirtina pastatymo muzikos vadovas Erki Pehkas.
1958 m. gimusi opera – gili jausmų drama, kurią išgyvena mylimojo išduota moteris. Šis kūrinys paties autoriaus pavadintas išpažintimi. Vienintelė scenoje esanti atlikėja, kalbėdama telefonu su ją palikusiu mylimuoju, per trumpą laiką išgyvena viltingą laukimą, prisiminimų švelnumą, kartų ilgesį, o galiausiai – neišvengiamą išsiskyrimo skausmą.
Panevėžio muzikinio teatro scenoje iki valandos trunkantį operos spektaklį lietuvių kalba paruošė tarptautinė profesionalų komanda iš Estijos. Muzikos vadovą, talentingąjį Panevėžio muzikinio teatro dirigentą E. Pehką publika jau puikiai pažįsta. Režisierius, scenografas, kostiumų dailininkas M. Nurmsas savo gimtinėje – garsus menininkas, kurio darbai puošia operas, spektaklius, baleto pasirodymus ir kitus meninius projektus Estijoje bei užsienio šalyse. Šviesų dailininkas A. Kulaginas garsėja gebėjimu panaudoti šviesos technologijas kuriant įspūdingas vizualines patirtis žiūrovams.
Įdomu tai, kad „Žmogaus balsas“ dažniausiai atliekamas su fortepijonu. Tačiau festivalio publika galės mėgautis originalia versija su orkestru.
Muzikinio teatro dirigentas E. Pehkas neslepia: Poulenco monodrama – nemažas iššūkis jam ir orkestrui, nes čia muzika yra lygiavertė solistės partnerė, jai skirtas ne tik akompanimento vaidmuo. Orkestras kuria veiksmo nuotaiką ir tarsi palaiko pokalbį su pagrindine veikėja.
Neeilinio vokalinio ir vaidybinio talento reikalaujantis vaidmuo monooperoje „Žmogaus balsas“ – daugelio solisčių svajonė. Šiame spektaklyje jį atliks viena perspektyviausių Lietuvos jaunosios kartos operos solisčių M. Pleškytė.
Trukmė – 1 val.
Kovo 21 d. 13.00 val. Mažoji salė
KLAIPĖDOS JAUNIMO TEATRAS
Spektaklis vaikams DVYLIKA IŠ PAŠTO KARIETOS
Kūrybinė komanda Ieva Pakštytė, Justina Burakaitė, Vaiva Kvedarvaičiūtė, Karolina Kontenytė, Gediminas Povilavičius, Osvaldas Tokarevas
Naujausias Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams sukurtas pagal klasikinę Hanso
Kristiano Anderseno pasaką, patenkančią į gražiausių žiemiškų pasakų rinktinę.
Naujųjų metų naktį prie miesto vartų sustoja pašto karieta, o joje net dvylika paslaptingų keleivių. Visi jie vienas į kitą nepanašūs, ryškūs ir ypatingi, o dar svarbiau tai, kad jie atveža dvylikos mėnesių dovanas visiems ateinantiems metams.
Kokiais vardais ir veidais prisistatys tuzinas keliautojų? Kokias pramogas ir išdaigas jie trauks iš savo kelioninių krepšių ir kišenių? Kokių Naujųjų metų šiemet sulauksime mes ir, galiausiai, kodėl gi kasmet verta laukti naujos pradžios?
Trukmė – 50 min.
Premjera – 2024 m. gruodžio 21 d.
Kovo 24 d. 11.00 val. Mažoji salė
KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS
Lėlių spektaklis DĖDULĖ PETSONAS IR JO KATINAS FINDUSAS
Dramaturgė ir dainų tekstų autorė Virginija Rimkaitė
Režisierė ir dailininkė Gintarė Radvilavičiūtė
Dėdulė Petsonas gyvena vienas ir atsiskyręs. Kai jo namuose ir gyvenime atsiranda katinas Findusas, viskas apsiverčia aukštyn kojomis – į Petsono širdį ateina laimė ir pilnatvė. Tačiau vieną dieną katinas Findusas dingsta…
Spektaklio režisierė ir dailininkė G. Radvilavičiūtė, pasitelkdama pirštinines-mimikuojančias lėles, siekia atskleisti aktoriaus ir lėlės bendravimo galimybes, tyrinėti precizišką lėlių animaciją ir perteikti šią istoriją su švelniu humoru bei jautria dramaturgija. Šmaikštus, nuotykių ir išradingų situacijų kupinas spektaklis ne tik kvies vaikus ir jų tėvus pasinerti į šį įtaigų gyvūnų ir žmonių pasaulį, bet ir primins apie tikros draugystės svarbą.
Trukmė – 60 min.
Premjera – 2025 m. kovo 21 d.
N–4
Kovo 24 d. 18.00 val. Didžioji salė
VALSTYBINIS JAUNIMO TEATRAS
MENKA DETALĖ
pagal Adanios Shibli romaną
Režisierius Adomas Juška
Vaidina Martynas Berulis, Rūta Jonikaitė, Aleksas Kazanavičius, Viktorija Kuodytė, Bayan Shbib
Vienas perspektyviausių ir įdomiausių šalies teatro kūrėjų, Jaunimo teatre debiutavęs ir čia pastatęs ne vieną sudėtingais prozos tekstais paremtą spektaklį, režisierius A. Juška imasi interpretuoti palestiniečių autorės Adanios Shibli romaną „Menka detalė“.
Jis sudarytas iš dviejų kontrastingų dalių. Pirmoji dalis pasakoja apie 1949 m. įvykusį nusikaltimą: palestinietė mergina buvo išprievartauta ir nužudyta izraeliečių kareivių. Antrojoje dalyje apie šį nusikaltimą laikraštyje perskaito moteris iš Ramalos ir supranta, kad merginos nužudymo diena sutampa su jos gimtadieniu. Tada ji leidžiasi į sunkią ir bergždžią kelionę į Izraelį, kurios tikslas – atrasti daugiau informacijos ir pabandyti atskleisti šią istoriją iš nužudytos merginos perspektyvos, o ne remiantis kareivių parodymais.
Pasak spektaklio režisieriaus A. Juškos, „knyga kelia klausimus, kurie man neduoda ramybės. Kaip pasakoti apie smurtą? Kur yra riba, kurios negali įveikti pasakojimas, menas, empatija? Ar įmanomas (at)pasakojimas, kuris nesukuria įvykusio smurto kopijos? Ką reiškia neturėti galios? Kaip tai keičia pasakojimo pobūdį? Kaip stipresnis gali užjausti silpnesnį, jei jis negali suprasti jo pasakojimo? Nuo šių klausimų mes pradėsime repeticijas. Nuo istorijos, kurios pasakoti negalime ir kurios nepasakoti taip pat negalime.“
Trukmė – 1 val. 20 min.
Premjera – 2025 m. lapkričio 25 d.
N–16
Kovo 25 d. 18.00 val. Didžioji salė
NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRAS
ANTRININKAS
Pjesės autorė Loren Ipsen
Režisierius Augustas Gornatkevičius
Vaidina Saulė Gotbergė, Inga Mikutavičiūtė, Pijus Narijauskas, Robertas Petraitis, Ugnė Žirgulė
Loren Ipsen pjesė „Antrininkas“ jaudina ir verčia susimąstyti, vilioja ir linksmina, sujaukia protą ir prikausto dėmesį. Pirmą kartą Lietuvoje statomo autoriaus drama grakščiai, lengvai ir su humoru pasakoja apie šiuolaikinę šeimą, susidūrusią su netikėtais iššūkiais. Kas atsitinka, kai visame pasaulyje lieka tik vienas žmogus, kuriuo galite tikrai pasitikėti? Kai kažkas pavagia jūsų tapatybę ir ima veikti kaip jūsų antrininkas? Kaip išgyventi santykių krizes ir nesaugumo jausmą? Pagrindinių herojų gyvenime staiga pradeda vykti keisti, bet tuo pačiu mums visiems atpažįstami dalykai, kol pamažu pradedame nebesuvokti ribos tarp realybės ir sapno.
Ar nesijaučiate nuolat stebimi? Ar neatsiduriate visuomenės atskirtyje, jei nepritariate daugumos nuomonei? Kaip žinoti, kad istorijos, kurias girdime, yra tiesa? Galbūt antrininkas tyko čia pat ir yra pasiruošęs nugyventi gyvenimą už jus? Kas tas Antrininkas, ir ar tikrasis aš apskritai egzistuoja?
Trukmė – 2 val. 15 min.
Premjera – 2025 m. vasario 7, 8, 9 d.
N–16
FESTIVALIO UŽDARYMAS
Organizatoriai pasilieka teisę keisti programą
Projektą „42-asis profesionalių teatrų festivalis Rokiškyje TEATRO GENAS“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Rokiškio rajono savivaldybė
#Lietuvoskultūrostaryba #Rokiškiorajonosavivaldybė
