Muziejai paprastai daugiau kalba apie buitį. Pastarosios mūsiškio muziejaus parodos vis dažniau tampa ne tik kultūriniais įvykiais, bet ir prabyla apie būtį. Ir tai yra aukštesnis lygis. Ir tai yra gerai.
Muziejaus direktorė Aušra Gudgalienė atidarydama parodą sakė, jog kurdami parodas muziejininkai stengiasi įtraukti ir bendruomenę, tad prie ekspozicijos kūrimo prisidėjo rajono tautodailininkai, nutapę Rokiškio dekanato bažnyčias. Direktorė taip pat teisingai pastebėjo, kad paroda aprėpia daugiau negu šimtą vyskupijos gyvavimo metų – ekspozicija prasideda nuo pasaulio sutvėrimo vaizdavimo mene ir eina per gana asmenišką žmogaus santykį su Dievu ir tikėjimu. Todėl tai, kad parodoje tiesiogiai vyskupijos istorijai skirta mažiausia ekspozicijos dalis, yra ne jos trūkumas, o priešingai – privalumas, leidžiantis matyti giliau ir daugiau.
Parodos kuratorė, muziejaus parodų ir renginių koordinatorė Giedrė Solovjovienė pristatydama ekspoziciją pažymėjo, jog norėta į parodą perkelti bent dalį Rokiškio šv. Mato bažnyčios: kad ją primintų ir parodų salės kolonos, ir dalis eksponatų, tarp kurių atsirado net bažnyčios vitražų detalės. Kitas svarbus parodos dalykas, kurį pripažino jos kuratorė, jog rengėjai nusprendė šiek tiek pažaisti, painterpretuoti temą ir paroda tapo apie žmogų: „kaip žmogus kuria sakralumą, kaip mes kuriame savo gyvenimus, koks mūsų santykis su šventumu ir kasdiene būtimi“. Ir iš tikrųjų, kaip sakė G. Solovjovienė, parodoje nieko nematyto neišvysite.
Bet deriniai, kuriuos sudaro dailės kūriniai, parodos tekstai, jų išdėstymas erdvėje sako daugiau negu galėtų pasakyti likę vieni. Nuėjęs į parodą vienas ar su draugais gal ir nepamatysi ar nesuprasi visų jos rengėjų sumanymų ar ketinimų. Pavyzdžiui, žmogaus būties bipoliškumo (nors jis gana aiškiai pateiktas) ar skaičiaus septyni pasikartojimo, ateinančio iš Bažnyčios mokymo, bet santykį su Dievu, su tikėjimu pajusi.
Patenkintas paroda buvo ir Rokiškio šv. Mato evangelisto parapijos klebonas, dekanas Eimantas Novikas. Jis džiaugėsi, kad paroda prasideda nuo pasaulio ir žmogaus sukūrimo, kurie yra esminiai, ir kad parodos atidarymui pasirinkta Švenčiausiosios Mergelės Marijos karūnavimo šventė.
Kruopščiai parodai atrinkti eksponatai ne tik iš krašto muziejaus fondų, Rokiškio bažnyčios lobyno, bet ir iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Nacionalinės dailės galerijos, net Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus, kitų muziejų ir kolekcijų.
Gražiai atidarymą papuošė ir savo dalį į šventumą įnešė ir arfininkė Giedra Julija Tutkutė, kasmet rugpjūtį pagerbianti savo mamos gimtinę koncertais krašto bažnyčiose bei Rokiškio krašto muziejuje.
Iš tikrųjų galima rekomenduoti parodą „Sacrum. Tarp kasdienybės ir šventės|“ ne tik tikintiesiems, bet ir visiems, norintiems jausti ir mąstyti giliau. Tikrai verta.
