Su senosios muzikos tyrinėtoju
Rugsėjo 21 d. Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje vyko Tarptautinio vargonų festivalio (08 15 – 09 20), skirto čekų muzikui, pedagogui ir vargonininkui Rudolfui Lymanui, tęstinis renginys „Vargonų edukacija su Vilimu Norkūnu“. Su juo, vargonininku, Lietuvos senosios muzikos tyrinėtoju, rokiškėnai susipažino dieną prieš tai vykusiame baigiamajame festivalio koncerte, kuriame jis akomponavo gospel muzikos atlikėjams „Vilnius Voices“.
Klausimu „Kaip manote, kelintame amžiuje buvo sukurti vargonai?“ susitikimą pradėjęs Lietuvos senosios muzikos tyrinėtojas V. Norkūnas, nesulaukęs atsakymo, klausytojus nuskraidino į III amžių prieš Kristų. Ne veltui šios edukacijos organizatoriai – Rokiškio kultūros centras – anonsuose perspėjo, jog bus keliaujama laiko mašina.
Dovana kunigaikštienei Onai
Rokiškyje jau yra susiformavusi nemaža bendruomenė, mėgstanti vargonų muziką. Kasmetinis, šiemet jau 27-asis, Vargonų festivalis tam turėjo didžiulę įtaką. Tačiau vargonų ir vargonavimo istoriją, jų tipus, sandarą žinoti – visai kas kita.
Kada imta vargonuoti Lietuvoje? Dar 1408 m. Vokiečių ordino magistras Ulrichas von Jungingenas Didžiojo kunigaikščio Vytauto žmonai Onai padovanojo klavikordą ir portatyvą – mažus nešiojamuosius vargonus. Pats pavadinimas kilęs iš lotyniško portare – nešti. Anot V. Morkūno, ko gero, neteisinga buvo iš mokyklinių programų išbraukti lotynų kalbą. Jis pats ją išmoko gilindamasis į bažnytinių giesmių tekstus.
Nematytas instrumentas
Tai iš tiesų buvo reta proga pažinti viduramžių, renesanso ir baroko vargonų muziką, išgirsti Martyno Mažvydo senąja lietuvių kalba parašytą giesmę, maža to – patiems ją pagiedoti pritariant organetui. Daugelis susirinkusiųjų į vargonų edukaciją šį instrumentą – nešiojamuosius vargonus – matė ir girdėjo pirmą kartą. Juo V. Norkūnas galėjo parodyti, kaip skambėjo senieji maži klavišiniai instrumentai, laikomi ant kelių, grojami viena ranka, o kita tampant instrumento dumples.
Rokiškio vargonų galerijoje
Edukacija baigėsi „ant viškų“ – galerijoje virš pagrindinio įėjimo. Čia susipažinta su Rokiškio Šv. Mato bažnyčios vargonais.
Vargonų raidą Lietuvoje atskleidžia senieji unikalūs Vilniaus Aušros vartų, Bernardinų, Šv. Jurgio bažnyčių vargonai. Beje, pastarieji sukurti Vokietijos firmos „E. F. Walcker“ – tos pačios, kuri 1885 m. vargonus pastatė Rokiškio bažnyčioje. Tik Šv. Jurgio bažnyčios išlikę vargonų fragmentai. „O Rokiškio vargonais labai rūpinasi Justinas Šapola“, – šypsojosi V. Norkūnas.
Rita BRIEDIENĖ
