„Aš tave matau“ ir „DaBaR“
Fotografo, operatoriaus Dariaus Baltakio pirma paroda „Aš tave matau“, skirta jo 50-mečiui, buvo surengta balandžio 25 d. Kriaunų muziejuje. Jos pamatyti žmonių susirinko tiek, jog muziejus vos visus sutalpino. Gražių atsiliepimų irgi buvo daug: neliko nė menkiausios abejonės – paroda žmonėms patiko. O tai reiškė, jog ir pats sumanymas organizuoti tokių renginių ciklą yra puikus.
Spalio 3 d. Kamajuose buvo atidaryta jau aštunta D. Baltakio paroda „Aš tave matau“, po Kriaunų aplankiusi Utenos rajono Užpalių miestelį, Latvijos Subatę, grįžusi į Duokiškį, Rokiškio Juozo Keliuočio viešąją biblioteką, Pakriaunius ir Obelius. Per pusmetį baigiami įgyvendinti du projektai – fotodrobių paroda „Aš tave matau“ ir audiovizualinių darbų ciklas „DaBaR“ (Darius Baltakys rodo). Rokiškio kraštui „DaBaR“ padovanojo penkis filmukus: „Kriaunos“ (pagal Kriaunų himną), „Užpaliai“ (krašto legendos), „Pakriaunių legendos“, „Raminta“ (pagal Gražinos Pitrėnienės tarmišką eilėraštį „Ramintas šaltinėlia legenda“) ir „Kamajiniai“ (pagal Vilmanto Venslovo kermošiaus dainą „Kuc kuc Kamajuos!“). Lapkričio mėnesį parodą dar pamatys ir Anykščių rajono Leliūnų miestelis. Iš viso parodose jau apsilankė per 1 000 žmonių.
Kūrybos lobynai
Duokiškėnams ir rokiškėnams D. Baltakio parodos buvo surengtos ne projektinėmis lėšomis. „Toms parodoms, kurios nebuvo planuotos projektuose, teko atskirai pagaminti fotodrobių, nes Dariui vis norėjosi kažko naujo. Važiavome, fotografavome: sėdėjome ir laukėme, kol saulė išlys iš debesies arba priešingai – palys po debesiu – fotografui labai svarbu apšvietimas. Visas fotodrobes dalinome į dvi dalis, kad jų užtektų tuo pačiu metu vykstantiems renginiams – juk parodos trukdavo apie mėnesį“, – pasakojo projekto sumanytoja, D. Baltakio gyvenimo bičiulė Birutė Stankienė. Ji ir yra idėjos – parodyti visuomenei kuo daugiau D. Baltakio darbų – autorė. „Susėdę geriam arbatą ar kavą, valgom ledus ir kalbame apie gyvenimą iki mūsų gyvenimo kartu. Apie tai, kaip augome, kokia buvo vaikystė, ką veikdavome laisvalaikiu, kuo norėjome būti užaugę ir kuo tapome, kaip keitėsi pomėgiai, požiūriai, žmonės… Darius man parodė neaprėpiamus savo darbų lobynus: kiek padaryta nuotraukų, sukurta vaidybinių, meninių, dokumentinių filmų, videoklipų, reportažų! Kiek daug yra žurnalų, knygų, albumų, iliustruotų Dariaus darytomis nuotraukomis. Po kiekvieno mūsų pokalbio vis stiprėjo noras visa tai parodyti žmonėms, priminti, kokia plati žmonių istorija slypi pas Darių“, – pasakojo B. Stankienė.
Tepasakė: „Bandom.“
Apimta minčių, kad su lobynu reikia kažką daryti, B. Stankienė apie tai parašė žinutę visuomenininkei, kultūros puoselėtojai Vitai Mačiulienei. Ji B. Stankienės pasiūlymą persakė istorikui Valiui Kazlauskui. Susirinkta pas Darių namuose, tartasi. Jis į pokalbį nesikišo – gretimame kambaryje sėdėjo prie kompiuterio. Birutė pasakojo: „Pakviestas mūsų pasitarimo apibendrinimui Darius pasiklausė, truktelėjo pečiais ir tepasakė: „Bandom.“ Traukinukas pajudėjo. Betgi niekas nevyksta be pinigų: reikia drobes užsakyti, filmavimui paruošti aparatūrą, o kur dar kelionių išlaidos… Paskatinta pradėjau rašyti projektus. Prisijungė krašto kultūros puoselėtojos Daiva Mickūnienė, vėliau – Sigita Gasiūnienė-Bracienė. Taip ir gimė, plėtėsi projektai „Aš tave matau“ ir „DaBaR“.
Parodų ciklas tęsėsi: nauja vieta, nauji paveikslai. Anot B. Stankienės, lėšos ištirpo vos įpusėjus projektui. „Bet, – ji sakė, – taip buvo gera, kad pinigų neskaičiavome.“
GR nuotr.
Namai – Kamajai
Filmukas „Kamajiniai“ truko ilgiau, nei numatyta projekte. Birutė jau puikiai supranta: menininkui labai sunku sulysti į rėmus. „Širdis – kur namai, o namai – Kamajai“, – sakė B. Stankienė, parodos „Aš tave matau“ atidaryme Kamajuose spalio 3 d. Darius šypsojosi: jis su tuo sutinka.
„Kamajinių “ pradžioje senolį pasitinka mergaičiukė – skirtingos kartos, nevienoda patirtis, istorija, perduodama savų saviems. Neįtikėtina, kaip stipriai Kamajų krašto istoriją atspindi šventė „Kuc kuc Kamajuos!“ Štai po kermošių vaikštinėja kunigas, poetas Antanas Strazdas, knygnešys Konstantinas Narkevičius, bendrauja su žmonėmis Kamajų Respublikos įkūrėjas Jurgis Smolskis-Smalstys, Respublikos Prezidento regalijomis papuošiamas Vytautas Vilys, alėja žengia Alė Rūta, šypsosi žymusis kailinių siuvėjas ir armonikierius Vytautas Dagys… Skamba miela V. Venslovo dainelė „Kuc kuc Kamajuos!“
Už „Kamajinių“ sukūrimą D. Baltakiui dėkojo Kamajų Respublikos Prezidentas, buvęs rajono meras Vytautas Vilys, Kamajų seniūnijos seniūnė Lina Zolubienė, vicemerė Audronė Kaupienė, Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ vadovė, savo krašto patriotė Lina Dabregaitė, giminės, bičiuliai, kaimynai… Dažnas D. Baltakį vadino Rokiškio krašto metraštininku.
Gruodžio 3 d. fotografo ir operatoriaus Dariaus Baltakio parodą „Aš tave matau“ planuoja surengti Rokiškio krašto muziejus. Tikėtina, kad pavyks pamatyti visus penkis „DaBaR“ filmukus.
