Pandėlio gimnazija ir jos mokytojos Eglė Glemžienė ir Rima Žėkienė tikrai pasistengė, kad į žygį susirinktų per 200 žmonių. Nei Čedasai, nei Plunksnočių miškas tiek gražaus jaunimo ne tik iš Rokiškio, Pandėlio, bet ir iš Biržų, Kupiškio, Panevėžio dar nebuvo regėję. Ir ne tik jaunimo.
Čedasų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, kur rinkosi žygio dalyviai, buvo pilna tarsi per atlaidus – svetingai visus pasitiko bei priėmė ir Čedasų klebonas Aivaras Kecorius, ir Pandėlio klebonas Albertas Kasperavičius, atvyko ir Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Bažnyčioje poetinį pranešimą apie Dianos Glemžaitės gyvenimą ir kūrybą perskaitė mokytoja Irena Varnienė, buvo parodytas filmas apie partizanų poetę „Kai Baltas Vytis pakils“.
Pirmasis žygio sustojimas čia pat prie bažnyčios – prie paminklo Čedasų partizanams. Čia paminklo iniciatorius ir pagrindinis jo pastatymo organizatorius partizano Antano Bliekos sūnus Izidorius Blieka pasveikino jaunimą, paragino domėtis istorija ir būti pasirengusiems gyvenimo žygiams.
Šešių kilometrų žygis nuo paminklo iki partizanų žeminės Plunksnočiuose niekam nebuvo sudėtingas. Žengta sparčiu žingsniu, tik kartelį trumpam stabtelta jau pačiame miške esančioje aikštelėje. Užtat atėję prie žeminės visi gavo ne tik žygio atminimo medalius, bet ir šauliškos košės iš lauko virtuvėlės. Košė čia buvo labai laiku, nes jaunieji žygio dalyviai sakė, jog kojos pavargti nespėjo, bet praalkti tikrai praalko.
Pasistiprinus prasidėjo iškilmingoji šventės dalis. Skambėjo poetės eilės, savo mintimis dalijosi rajono savivaldybės vicemerė Audronė Kaupienė, Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus istorikas Valius Kazlauskas, „Romuvos“ gimnazijos mokinys Kernius Driskius. Pastarasis pažymėjo, jog Dianos Glemžaitės poezija „nėra tik poezija, tai – pasiaukojimo priesaika, kuri skamba iki šiol“. Jaunasis gimnazistas išreiškė visų viltį, kad kada nors Dianos Glemžaitės ir kartu su ja žuvusių partizanų Juozo Bulovo-Ikso, Petro Indriškevičiaus-Dainiaus, Antano Bulovo-Budrio, Jono Katelės-Pūko bei Kazio Kirstuko-Muko palaikai bus rasti ir perlaidoti su tinkama pagarba.
Minėjimo kulminacija tapo Panevėžio vyskupo emerito Jono Kaunecko kartu su Pandėlio ir Čedasų klebonais aukotos Mišios prie partizanų žeminės.
Valiaus Kazlausko, Eligijaus Daugnoros nuotr.
