17 val. į J. Keliuočio viešąją biblioteką susirinko minia žmonių, norinčių įsigyti A. Toliato knygų bei paklausyti jo kalbos. Tokio būrio žmonių Rokiškio biblioteka turbūt dar nėra mačiusi.
„Rokiškis yra miestas, kurį labai myliu“, – taip savo kalbą pradėjo kunigas. Jis kraštiečiams pasakojo apie savo ryšį su Rokiškiu: esą jį žavi ne tik Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, bet ir Tyzenhauzo dvaras, Liongino Šepkos kolekcija bei prakartėlių ekspozicija.
Susitikime su kraštiečiais kunigas ir rašytojas A. Toliatas daug kalbėjo apie jam artimą Vilniaus senamiesčio Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią. Ji dvasininkui tarsi simbolizuoja viltį. Kunigas pasidalijo istorija apie bažnyčios ieškojimą jam dirbant policijos kapelionu ir kaip būtent šios bažnyčios tvarkymo pradžia buvo jo paties kelionės, vilties bei stebuklų pradžia.
Literatūrinei popietei įpusėjus, svečias kalbėjo apie meilės ir vilties statomus tiltus. Anot jo, pasitikėjimas ir tikėjimas yra dalykai, kurie yra susiję su dabartimi. Jo manymu, nors ne viskas yra žmonių rankose, tačiau žmonės turi pasitikėti ir eiti vilties tiltais.
„Vienintelis dalykas, kuris yra tikras, tai yra viltis. Viltis yra dalykas, kuris mus varo į priekį“, – štai taip A. Toliatas apibūdino savo supratimą ir, apjungęs savo kalbą bei istorijas, apibendrino savo knygos „Tikra tik viltis“ pagrindinę mintį.
Išsamiau skaitykite “Gimtajame…”
