O šventinę Vasario 16-tąją visi susiplanavo laiką taip, kad po tą dieną vykusių minėjimų dar spėtų ir į didžiausią rajono renginį – Rokiškio rajono garbės piliečio vardo suteikimo ir mero padėkų įteikimo vakarą Rokiškio kultūros centre.
Vakaras prasidėjo rajono garbės piliečio regalijų įteikimu verslininkui, filantropui, politikui, visuomenininkui, įvairių gerų darbų iniciatoriui ir globėjui Irmantui Tarvydžiui (po mirties). Apdovanojimo atsiimti atvyko visa I. Tarvydžio šeima – žmona Asta, dukros Monika, Gabvija ir Viktorija. Jos ne tik dėkojo krašto žmonėms ir rajono vadovams už svarbų vyro ir tėvo nuopelnų įvertinimą, bet ir žadėjo tęsti velionio pradėtus darbus – sakė jau pasirinkę šeimos filantropinę strategiją.
Mero padėkų įteikimas vyko kaip įprasta, padėkas keičiant jaunųjų krašto talentų koncertiniais numeriais. Bet buvo ir naujovių. Pirmą kartą talentai apdovanoti krašto žvaigždėmis. Jas gavo Rokiškio R. Lymano muzikos mokyklos pianistas Tadas Žalys (mokytoja Aušra Bartrūnienė), smuikininkė Goda Gindvilytė (mokytoja Oksana Sadauskienė), dainininkė Radvilė Cegelskaitė (mokytoja Reda Kazlauskienė), gitaristė Lukrecija Kalvelytė (mokytoja Vilija Radvilė), muzikos mokyklos choreografijos skyriaus tautinių šokių kolektyvas „Nemunėlis“ (vadovė Rima Belovienė), Kamajų Antano Strazdo gimnazijos kanklininkių ansamblis „Kamanės“ (vadovė mokytoja Asta Mičelienė), Pandėlio UDC dainavimo studijos „Pandėlio balsiukai“ vokalistė Faustėja Pužaitė (mokytoja Vilma Likienė). Jaunuosius talentus pristatė jaunoji vedėjų pora Emilija ir Justinas, atrasti režisierės Ignės Barkauskaitės repetuojant Kultūros centro kalėdinį spektaklį „Sniego karalienė“.
Rajono meras Ramūnas Godeliauskas įteikė savo padėkos raštus trisdešimčiai krašto žmonių – bendruomenių atstovams, visuomenininkams, kultūrininkams. Įsimintiniausia ir gyviausia, nors tikrai viena trumpiausių, padėka už apdovanojimą pasižymėjo muziejininkė Santa Kančytė:
„Pradėsiu nuo to, kad šią Vasario 16-tąją sutikau labai neįprastai – su tėčiu tris valandas nuo stogo kasėm sniegą. Vos spėjom į šiuos apdovanojimus. Kodėl mes kasėm? Nes stogas tai savas – ne valdiškas. Labai noriu palinkėti, kad Lietuvos „stogas“, mūsų bendrų namų, nebūtų valdiškas. Kad nebūtų valdiškos jos sienos. Kad nebūtų valdiška jos kultūra. Kad nebūtų valdiški jos miškai. Kad nebūtų valdiškos jos gatvės, kurias galbūt ne visada spėja nuvalyti tie, kuriems tai priklauso. Ir svarbiausia, kad nebūtų valdiška mūsų laisvė. Įkvėpta dabar jau Rokiškio krašto garbės piliečio Irmanto Tarvydžio dukters noriu pasakyti: „Ačiū, tėti““.
Vakarą kartu su meru vedė renginių vedėja Daiva Tamošiūnaitė-Budrė. Gražiai, kultūringai vedė, nebuvo jokių nejaukių pauzių. Ir vis dėlto. Niekam ne paslaptis, kad mūsų kultūros centras mėgsta didesnių renginių vedėjus kviestis iš toliau. Bet tokie vedėjai kalba apie žmones, kurių nepažįsta, ir apie vietoves, kurių nežino. Todėl painioja kirčius, ne visada teisingai ištaria vardus bei pavardes. Tad geriau jau pasitikėti savais, ar bent kviestiniam vedėjui paduotą tekstą itin kruopščiai sukirčiuoti ir pažymėti sunkesnes vietas.
Tai turbūt vienintelė pastaba tikrai gražaus vakaro rengėjams.
