Juodo dugno upelio vardu pavadinta Juodupė

Naujos tradicijos
„Onuškis turi Žolinės atlaidus, Lukštai – Porciunkulės. Per juos suvažiuoja kraštiečiai. Mes irgi nenorėjome atsilikti. Norime, kad visi įsisąmonintų, jog Juodupė turi savo atlaidus – Šv. Antaną“, – pasakojo Juodupės seniūnas Valdas Adomonis ir jo pavaduotoja Zita Sabataitienė, akcentuodami vietos bendruomenės ir seniūnijos siekį veikti kartu.
Planai buvo įgyvendinti, neseniai miestelis susiejo dvi progas – Antanines ir 110 metų jubiliejų. Šventėje koncertavo vietiniai ir atvykę saviveiklininkai, tautiška kapelija „Sutaras“, jaunimo muziką grojančios grupės… Prie šventės prisidėjo skautai, Juodupės jaunieji šauliai, kaimų bendruomenės, prekybininkai, amatininkai. Vyko donorystės akcija – palapinėje besidarbuojantiems Kraujo centro darbuotojams kraujo davė 24 žmonės. Aikštėje prie kultūros namų vykusiai šventei reikėjo scenos. Ją išnuomojo Kriaunų seniūnija.
Ar aktyvi Zenono Viduolio vadovaujama bendruomenė? Seniūnas ir pavaduotoja vienbalsiai sutaria: jos veikla daugiau susijusi su kultūriniu gyvenimu, ji svariai prisidėjo prie pastarosios šventės organizavimo. Bendruomenės pirmininko pavaduotoją Liną Meilutę-Datkūnienę jie įvardijo kaip idėjų generatorę, pavyzdžiui, būtent ji sugalvojo pažintinį Antaninių ralį „Pažink Juodupę“. Pati Lina pasakojo, kad visoje seniūnijoje ralio trasa driekėsi 100 km. Ekipažai gavo knygą, kurioje – tik rodyklės ir atstumai (prašė nepainioti su įprasta ralio dalyviams „legenda“, nes knygoje lenktynininkai nemato vietovės žemėlapio). Dalyviai turėjo aplankyti visas bendruomenes ir, išlipę iš automobilių, atlikti užduotis. Pavyzdžiui, Lukštuose nustatyti nurodyto namo adresą, Ilzenbergo dvare nubėgti iki ąžuolo ir sužinoti tam tikrą informaciją, Juodupėje, prie medžiotojų namelio, atpažinti gyvūno ragus…
Seniūnas viliasi, kad pavykęs ralis, ko gero, taps tradiciniu.

Antanų Antanas
Per Antanines ir miestelio 110 metų jubiliejų buvo renkamas Antanų Antanas. Juo tapo sportinės veiklos iniciatorius, ledo ritulio komandos „Juodupė“ treneris Antanas Gricius. Be jo ir komandos pasiekimų neįsivaizduojamas miestelio gyvenimas ir vardo garsinimas, nes „Juodupės“ komanda Lietuvos ledo ritulio čempionate užėmė antrąją vietą, nusileidusi tik garsiesiems elektrėniškiams. Būtent už miestelio vardo garsinimą A. Griciui ir buvo suteiktas Antanų Antano titulas.
Kultūros centro antrame aukšte įsikūrusi treniruoklių salė taip pat priklauso ledo ritulio klubui „Juodupė“. Joje gali treniruotis visi, kas netingi. Tuo įsitikinome čia užsukę
gerokai prieš pietus. Daugiausia norinčiųjų pasportuoti susirenka antroje dienos pusėje.
Miestelyje įrengta daugiafunkcė aikštelė, joje vasarą populiariausias krepšinis. Žiemą ją galima užlieti vandeniu ir įsirengti ledo aikštę, bet nėra šaldymo įrangos, tad tenka laukti šaltų orų. „Pernai gal tik tris dienas galėjome čiuožti“, – apgailestavo seniūnas.

Noras tvarkytis užkrečiamas
Mus lydinti seniūno pavaduotoja sako, kad daugiabučių kiemų puošimu užkrėtė Regina Bardulina, pradėjusi nuo „savo kampelio“.
Viename iš kiemų sutikome Laimutę Pikūnienę, nuo 2011 m. šalia daugiabučio puoselėjančią gėlynus. Ji entuziastingai pasakojo: „Fantazijos man netrūksta, akmenis dviračiu susivežiau, gėlių nusiperku, gaunu iš draugių. Gaila, čia skersvėjai traukia, tai vazonus išvarto.“ Gėlyne – vingių vingiai, išdekoruoti įvairaus dydžio akmenėliais, medžių tošimis, kelmeliais, kankorėžiais, smulkintomis plytomis. „Bet per daug nusivingiavau. Čia vytelės aplink kai kuriuos gėlynus gal ir netinka, bet taip ginuosi nuo „besikapstančių“ kačių ir šunų“, – svarsto moteris. Čia pat priduria: „Užlipu į antrame aukšte esantį savo butą, iš viršaus pažiūriu, kaip atrodo, nulipu, pataisau, jei reikia.“ Mylėti gėles ji skatina ir kiemo vaikus.
Nemažai miestelyje gražiai besitvarkančių individualių namų šeimininkų. Daugiausia titulų surinkusios Danutės ir Sigito Kalpokų, Reginos ir Virgilijaus Barauskų sodybos.

Prisitaiko
Janės Gavėnienės, vaikų lopšelio-darželio vadovės, džiaugsmas – ne tik atnaujintos pavėsinės ir vaikų žaidimo aikštelės, bet ir keturios vaikų grupės, kurias lanko 70–75 mažyliai. Sako, buvo likusi tik viena, tada imtasi netradicinių būdų ir metodų. „Pasitinkam ir išlydim. Vaikus iš kaimų atveža Rokiškio autobusų parko, seniūnijos, gimnazijos transportas. Vaikus pasitinkame prie autobuso. Tėvai pasižadėję juos pasiimti irgi prie autobuso. Su vairuotojais esame sutarę, kad vaikus parvežtų į darželį, jei jų niekas nepasiimtų. Kai reikėjo, buvome įkūrę savaitinę grupę“, – kasdienius rūpesčius vardino J. Gavėnienė.

Kūrėjų užuovėja
Tame pačiame pastate įsikūrusi biblioteka irgi nesiskundžia: turi 760 skaitytojų, iš jų 228 vaikai. Čia vyksta knygų pristatymai, teminės popietės, edukaciniai užsiėmimai, nuolat rengiamos literatūrinės, kraštiečių meninių darbų parodos. Šiuo metu bibliotekoje veikia Juodupės gimnazijos 7–8 kl. mokinių kūrybinių darbų „Knygų skulptūros“ paroda (mokytoja Jolanta Varnienė), juodupietės Ramunės Černiauskienės tapybos darbų bei bibliotekos darbuotojų Renatos Bernatonienės ir Liucijos Užtupienės grafikos, karpinių parodos. Bibliotekos darbuotojos dabar užsiėmusios – kompiuteriu renka Genės Janušienės kraštotyrinį darbą (autobiografiją, eilėraščius).
Čia užtikome ne tik būrį smalsių vaikų, apgulusių kompiuterius, bet ir vieną nuolatinę lankytoją. Tai Valė Kovalevskaja. Ji beveik kasdien čia leidžia laiką. Jos pomėgis – literatūrinė kūryba. Šiuo metu namuose kompiuteriu rinkti ranka parašytų tekstų neturi galimybių, tad gelbsti biblioteka. Paklausta, ką rašanti, sako: „Nenoriu viešinti. Neatskleisiu. O jeigu nepavyks?“

Ūkininkai
Pirmiausia seniūnas mini juodupėną Vidmantą Meilų, besiverčiantį augalininkyste. Jo valdos – apie 500 ha. Onuškio pusėje gyvulininkyste užsiima Rimantas Gražys, turintis apie 200 melžiamų karvių. Mišrų ūkį valdo Zina ir Jonas Jočiai. Naudodami beariminę technologiją broliškai darbuojasi Giedrius ir Arvydas Gražiai. Maineivų kaime įsikūręs Virginijaus ir Jurgitos Stumbrių ūkis 2015 m. tapo geriausiu mėsinių galvijų ūkiu Lietuvoje. Ūkių ūkiu seniūnas įvardija biodinaminį Ilzenbergo ūkį.

Žuvys ir šokėjai
Už Aleknų kaimo pavažiavus 10 km – Latvija, Aknystos savivaldybė. Į Aknystą turgaus dienomis lietuviai važiuoja apsipirkti, sako, ten labai skani žuvis. Tačiau aktyviausi yra kultūriniai ir sportiniai mainai. „Kvietėme latvius atvykti į miestelio jubiliejaus šventę, bet sutapo šventės – jų moksleiviams vyko išleistuvės, todėl nedalyvavo. Tačiau labai šauniai kartu paminėjome stojimo į Europos Sąjungą dešimtmetį, per Vasario 16-ąją mūsų saviveiklininkai vyksta į Latviją, nes ten nemažai lietuvių. Graži draugystė užsimezgė su Juodupės gimnazija – latviai ir lietuviai sukūrė bendrą miuziklą „Eglė žalčių karalienė“. Kaimynai yra puikūs šokėjai, o mes turime labai stiprų, aukšto lygio vokalinį ansamblį „Grave“, kuriam vadovauja Aurelija Karpovienė“, – kalbėjo Z. Sabataitienė. „Latviai labai gražiai šoko, o lietuvaitės dainavo“, – linksmai reziumavo seniūnas.

Bus
600 tūkst. eurų. Už šią sumą planuojama sutvarkyti šaligatvius, atnaujinti Tekstilininkų gatvės apšvietimą, kultūros centro pirmojo aukšto patalpas ir sutvarkyti sanitarinius mazgus, įrengti paplūdimius prie Vyžuonos upės. Iš kur minėti pinigai? Vidaus reikalų ministerija yra skyrusi projektinių lėšų miesteliams, turintiems daugiau nei tūkstantį gyventojų. Be Juodupės, tokį projektą laimėjo Obeliai.

Yra
Miestelio centre traukos objektas – veikiantis fontanas. Sakoma, čia nuolat pilna žmonių, matyt, juos veikia vandens čiurlenimas. Už seniūnijos pastato esantis parkelis taip pat skirtas poilsiui. Seniūnijos vadovai pasakoja, kad idėja jame įrengti gėlyną kilo buvusiai vadovei Liucijai Bliūdžiuvienei ir aplinkos grožiui neabejingai R. Baradulinai. Dabar gėlyną tvarko aplinką prižiūrintys žmonės, gėlėmis rūpinasi Sniegutė Trukšnienė. „Kur ji prideda ranką, ten gražu“, – giria seniūno pavaduotoja. P. S. Ko gero, bet kurio kaimo ar miestelio sėkmė priklauso nuo jame gyvenančių žmonių požiūrio.

Projektą iš dalies remia

1 iš 14