Pakalbėjus su vieninteliu Rokiškio rajone profesionaliu pirtininku Nidijumi Aukštikalniu, tampa aišku, kad apie tikrą pirtį eilinis jos gerbėjas žino nedaug ir nebūtinai tiesą. Pasirodo, tai – tikras mokslas, kuriam reikia ir praktinių, ir teorinių žinių. Tokių žinių netoli Jūžintų su šeima gyvenantis veterinaras N. Aukštikalnis sėmėsi ne vienerius metus įvairiuose kursuose, jas pritaikydamas ir išbandydamas savo pirtelėje, mokydamasis iš kitų pirtininkų. Pernai N. Aukštikalnis baigė Lietuviškos pirties akademiją, kurios diplomus pripažįsta Sveikatos apsaugos ministerija, ir įgijo pirtininko profesionalo kvalifikaciją. Dabar jis gali teikti pirtininko paslaugas. Tokių profesionalų Lietuvoje yra vos keletas ir jų paslaugos populiariausios tarp vilniečių bei kauniečių. Rokiškio rajone, pasak N. Aukštikalnio, pirties kultūra dar nesusiformavusi. Kol kas pirtis įsivaizduojama arba kaip vieta praustis, arba kaip įvairių pobūvių programos dalis. Šiuo atveju apie tikrą pirtį kalbėti net neverta, nes alkoholis – viena iš didžiųjų pirties nuodėmių.
(Daugiau – šeštadienio „Gimtajame…“)
