Itin sunki liga
Erkinis encefalitas – viena iš sunkiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų. Liga prasideda karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, kartais viduriavimu. Šie požymiai dažniausiai atsiranda po 7–14 d. nuo užsikrėtimo, po to būklė pagerėja, bet dažniausiai po savaitės būna antroji ligos banga, kuriai būdinga aukšta temperatūra, virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą.
Šiemet sausio–liepos mėn. Lietuvoje buvo diagnozuoti 453 erkinio encefalito atvejai, iš jų 6 mirties atvejai. Pernai mūsų šalyje per tą patį laikotarpį buvo užfiksuoti 198 susirgimai erkiniu encefalitu, iš jų vienas mirties atvejis.
Patikimiausiai apsaugo trys skiepų dozės
Efektyviausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Skiepijantis pagal įprastą planą – pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėnesių intervalu, vėliau trečiosios ir sustiprinančiosios dozės įskiepijimo intervalai priklausomai nuo vakcinos gamintojo skiriasi, bet, dažniausiai, trečioji vakcinos dozė įskiepijama praėjus 5–12 mėnesių po antrosios. Pirmoji sustiprinamoji dozė įskiepijama praėjus 3 metams po trečios erkinio encefalito dozės. Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja 3 skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams.
Svarbu nepamiršti, kad pasiskiepijus įgytas imunitetas bėgant laikui silpnėja, todėl reikia jį nuolat palaikyti ir toliau skiepytis sustiprinančiomis vakcinos dozėmis.
NVSC duomenims, šiemet sausio–liepos mėn. nuo erkinio encefalito buvo paskiepyti 72 127 vaikai ir 240 779 suaugusieji, pernai per tą patį laikotarpį vaikų buvo paskiepyta mažiau – 69 827 vaikai, suaugusiųjų – daugiau – 246 972.
NVSC inform.
