– Kokio tipo gripas siaučia šiaip metais ir ar jis sunkesnis?
– Šiemet, kaip ir tradiciškai pirmoje žiemos pusėje startuoja A gripas. Ši gripo atmaina laikoma agresyvesne, ja statistiškai sergama sunkiau, dažnesnės komplikacijos. B gripas dažniausiai plinta žiemos pabaigoje, pavasario pradžioje.
– Ar vaikai, ar suaugusieji lengviau pakelia ligą ir kokios komplikacijos dažniausios?
– Statistiškai, gripu sunkiau serga kūdikiai ir maži vaikai bei senyvo amžiaus ir turintys sunkių lėtinių ligų asmenys. Nors… niekas nedraudžia labai sunkiai sirgti ir jauniems, kitų ligų neturintiems asmenims… Dažniausios komplikacijos- bronchitas, plaučių uždegimas. Bet gali būti pačios įvairiausios, tame tarpe ir labai sunkios.
– Lyg ir paprastas klausimas, bet į jį dėmesį atkreipiame tik susirgę – kuo gripas skiriasi nuo peršalimo, kaip suprasti, kad jau reik rimtesnės pagalbos nei arbata?
– Apskritai, gripas visada yra gana sunki virusinė liga, pasižyminti intensyviu karščiavimu, trunkančiu apie 5 paras- kai temperatūra kyla iki 39 laipsnių ir daugiau, trumpam nukrinta nuo vaistų ir vėl kyla kas 3-6 valandas. Dažniausiai lydima bendro silpnumo, galvos skausmo, nedidelės slogos, sauso kosulio. Jei žmogus turi dalinį imunitetą, nepakankamai susiformavusį po skiepų ar po persirgto gripo, simptomai bus lengvesni, truks trumpiau.
Jei savijauta nėra labai bloga, karščiavimas nėra labai intensyvus, net ir nustačius gripą (testai dabar labai populiarūs ir lengvai prieinami), patartina bandyti persirgti senuoju- natūraliu būdu. Taip susiformuos patikimesnis imunitetas ir sumažės tikimybė sirgti kitą sezoną. Ką reiškia natūraliu būdu? Tai yra- gulėti lovoje, gerti daug skysčių, leisti sau karščiuoti, palaikant temperatūrą 37,5-38,5 laipsnių ribose. Tai leidžia dar patenkinamai jaustis ir nenuslopinti organizmo kovos su užkratu. Toliau tinka augaliniai, homeopatiniai preparatai, naudojami peršalimo ligoms gydyti, simptominiai preparatai – atsikosėjimui gerinti, gerklės skausmui, nosies užgulimui ir varvėjimui mažinti.
Tačiau, jei būklė yra bloga, arba pastebimai blogėjanti- būtina gydytojo konsultacija, būklės įvertinimas. Tuomet jau specialistas nusprendžia- ar galima tęsti simptominį gydymą, ar tikslinga skirti specifinį priešgripinį vaistą, o gal reikalingas skubus stacionarinis gydymas.
Priešgripinis vaistas rekomenduojamas vidutinio ir sunkaus gripo gydymui, veikia gerai, sveikstama greičiau, gana greit sumažėja karščiavimas, pagerėja savijauta. Tačiau, panašu, kad organizmas nesuformuoja patikimo imuniteto po persirgtos ligos. Su kolegėmis stebime gana įdomų faktą: pernai testavome ir, nustatę gripą, gydėme priešgripiniu vaistu daug vaikų. Tarp šiemet spėjusių susirgti A gripu, dauguma pernai gruodį- sausį gydyti vaistais dėl A gripo, vasarį- kovą- dėl B gripo…
– Šiuo metu jaučiamas atvejų padidėjimas? Kuo daugiau Rokiškyje sergama – gripu ar covidu?
– Šiuo metu daugiausia sergama A gripu. COVID-19 – pavieniai atvejai.
– Ir svarbiausias klausimas – skiepytis ar nesiskiepyti, nes net ir medikų nuomonės šiuo klausimu skiriasi? Ar poliklinika turi pakankamai skiepų nuo šios ligos ir ar jie nemokami? Kada skiepytis – geriausias laikas?
– Vienintelis neskausmingas būdas nesirgti – skiepijimas kasmet. Gripo virusas pasižymi išskirtiniu sugebėjimu keistis, prisitaikyti- kasmet mutuoja, kasmet turime reikalą su “atnaujinta” viruso versija. Dėl to ir vakcina nuo gripo kuriama kasmet nauja (stebint kaip keičiasi virusas, kokia atmaina plinta pietų pusrutulyje tuo metu, kai mes džiaugiamės vasara).
Rokiškio PASPC kol kas turi pakankamai nemokamos vakcinos nuo gripo. Ji skirta pažeidžiamiausiems pacientams: visiems sergantiems lėtinėmis ligomis, 65 metų ir vyresniems, nėščiosioms, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams, sveikatos įstaigų darbuotojams, studentams, atliekantiems praktiką sveikatos įstaigose ir vaikams nuo 2 iki 7 metų amžiaus.
– Ačiū
