2012 metais Kuveitas savo nacionalinės dienos proga surengė fejerverkų šou, kuris kainavo apie 15 milijonų dolerių ir pateko į Gineso rekordų knygą kaip brangiausias vienkartinis fejerverkų pasirodymas istorijoje. Per maždaug valandą buvo paleista daugiau nei 77 000 pirotechnikos elementų palei daugiau nei 30 kilometrų pakrantės liniją, ir tas mastas buvo toks, kad net patyrusiems pirotechnikams pasiruošimas buvo milžiniškas iššūkis. Kuveito rekordas yra ekstremalus atvejis, bet jis gerai parodo, kiek pinigų gali praryti fejerverkai, kai biudžetas praktiškai neribojamas. Kasmetiniai didžiausi fejerverkų renginiai pasaulyje kainuoja mažiau, bet vis tiek kalba eina apie milijonus, ir tie skaičiai kasmet auga. Dubajuje, Sidnėjuje, Londone, Honkonge ir Singapūre vykstantys Naujųjų metų ar nacionalinių švenčių fejerverkų šou yra brangiausi reguliarūs pirotechnikos renginiai pasaulyje, ir jų biudžetai prasideda nuo kelių milijonų, kai kuriais atvejais viršydami dešimt. Didžiąją kainos dalį sudaro ne patys pirotechnikos elementai, nors jie irgi nėra pigūs, o pasiruošimo darbai, saugos užtikrinimas, leidimų sistema, draudimas ir infrastruktūra. Ypač brangiai kainuoja renginiai, kur fejerverkai leidžiami nuo vandens, pastatų stogų ar specialiai pastatytų platformų, nes kiekviena tokia vieta reikalauja savų techninių sprendimų. Per pastarąjį dešimtmetį šių renginių biudžetai augo nuosekliai, nes kiekvienas miestas stengiasi pranokti praėjusių metų programą ir konkuruoja su kitais dėl žiniasklaidos dėmesio.
Vienas profesionalus pirotechnikos sviedinys, priklausomai nuo dydžio ir sudėtingumo, gali kainuoti nuo kelių eurų iki kelių šimtų, o didžiausi, kurių skersmuo siekia 30 centimetrų ir daugiau, kainuoja ir tūkstantį. Kai šou programoje tokių sviedinių yra keli tūkstančiai, vien medžiagų kaina greitai auga, bet tai vis tiek yra tik dalis bendro biudžeto, nes didžioji pinigų dalis nukeliauja į viską, kas vyksta aplink pačią pirotechniką.
Dubajaus Naujųjų metų fejerverkai yra turbūt geriausiai žinomas brangių fejerverkų pavyzdys pasaulyje, ir kiekvienais metais jie tampa vis didesni ir sudėtingesni. 2014 metų šou, paleistas nuo Burj Khalifos ir Palm Jumeirah salos, kainavo apie 6 milijonus dolerių ir tuo metu buvo vienas brangiausių reguliarių fejerverkų pasirodymų. Nuo tada biudžetai tik augo, ir šiuo metu Dubajaus programa apima ne tik Burj Khalifą, bet ir kelis kitus taškus mieste, kurie visi sinchronizuojami į vieną bendrą šou. Burj Khalifa yra ypatingas atvejis, nes fejerverkai montuojami tiesiai ant pastato fasado, kas reikalauja mėnesių pasiruošimo ir labai specifinių saugos protokolų, nes kalba eina apie aukščiausią pastatą pasaulyje. Vien montavimo darbai ant pastato trunka kelias savaites, ir kiekvienas pirotechnikos elementas turi būti pritvirtintas taip, kad atlaikytų vėją ir temperatūros pokyčius iki paleidimo momento. Dubajus į fejerverkus žiūri kaip į investiciją, nes Naujųjų metų šou transliuojamas visame pasaulyje ir pritraukia turistus, kurių išlaidos mieste per šventinį laikotarpį gerokai viršija pačių fejerverkų kainą. Pramonės vertinimai rodo, kad Dubajaus Naujųjų metų programa šiuo metu kainuoja kažkur tarp 8 ir 12 milijonų dolerių, įskaitant visą infrastruktūrą ir pasiruošimo darbus.
Dauguma žiūrovų, kurie stebi šiuos šou gyvai ar per ekranus, niekada nemato to, kas vyksta prieš fejerverkus. Tai savaitės ar net mėnesiai darbo, kuris baigiasi per trisdešimt minučių ar valandą, ir baržos vandenyje turi būti tiksliai pozicionuotos, kiekviena paleidimo sistema patikrinta po kelis kartus, o visa tai vyksta savaitėmis prieš renginį, kai žiūrovai apie artėjantį šou dar net negalvoja.
Sidnėjaus Naujųjų metų fejerverkai virš Uosto tilto ir Operos teatro kasmet kainuoja apie 7 milijonus Australijos dolerių, arba maždaug 4,5 milijono JAV dolerių, ir tai apima ne tik pačius fejerverkus, bet ir saugos infrastruktūrą, apšvietimą bei garso sistemas. Uostas turi būti uždarytas laivybai kelias dienas prieš renginį, o pirotechnika paleidžiama nuo tilto, baržų ir specialių platformų vienu metu. Londono Naujųjų metų šou prie Temzės ir London Eye kainuoja apie 2,5 milijono svarų, kas atitinka maždaug 3 milijonus dolerių, ir nors tai atrodo kukliau, Londono šou yra vienas žiūrimiausių pasaulyje, nes jį per televiziją mato dešimtys milijonų žmonių. Honkongo Viktorijos uosto fejerverkai, rodomi per Kinų Naujuosius metus ir Nacionalinę dieną, kasmet irgi kainuoja kelis milijonus, nors tikslūs skaičiai nėra viešinami, ir dangoraižių panorama virš uosto tampa natūraliu fonu, kurio tiesiog nėra kur kitur.
Singapūro Nacionalinės dienos šventės bendras biudžetas yra dar didesnis, apie 30 ar 40 milijonų Singapūro dolerių, nors tai apima visą renginį su kariniais paradais, oro šou ir koncertais, ir pačių fejerverkų dalis yra tik viena sudedamoji, bet net ji kainuoja kelis milijonus. Palyginus su konkursinio tipo festivaliais, tokiais kaip Monrealio ar Hanoverio, kur atskirų komandų biudžetai yra gerokai kuklesni, šie nacionaliniai šou veikia visai kitoje finansinėje kategorijoje. Tas skirtumas matosi iš karto, kai palygini pusvalandžio konkursinę programą su valandą trunkančiu nacionaliniu šou, kur vien pirotechnikos elementų skaičius yra keliskart didesnis.
Užs. R1344
