Savaitgalis sodyboje. Vieni pjauna žolę, kiti geni medžius ar tvarko po žiemos susikaupusius darbus. Atrodo, nieko neįprasto, tačiau pakanka vieno neatsargaus judesio, kad poilsio diena baigtųsi ligoninėje. Panašių nelaimių pasitaiko ir namuose – lipant laiptais, valant langus ar paprasčiausiai paslydus vonios kambaryje.
Tokių traumų pasekmės kartais būna rimtesnės, nei iš pradžių atrodo. Lūžusi ranka gali reikšti kelias savaites be darbo, o sudėtingesnis sužalojimas – ilgą gydymą ir reabilitaciją. Todėl verta žinoti ne tik kaip išvengti nelaimių, bet ir kokiais atvejais draudimas gali suteikti finansinę pagalbą.
Net namuose galima patirti rimtą traumą
Namuose jaučiamės saugūs, todėl kartais elgiamės ne taip atsargiai, kaip reikėtų. Norėdami pasiekti aukščiau esančią lentyną, užlipame ant nestabilios kėdės. Skubėdami laiptais nepastebime paskutinės pakopos. O vonios kambaryje užtenka šlapių grindų, kad prarastume pusiausvyrą.
Kad tai nėra reti atvejai, rodo ir statistika. „Lietuvos draudimo“ 2026 m. paskelbto tyrimo duomenimis, 51 proc. apklaustųjų nurodė, kad jie patys arba jų artimieji yra pargriuvę namų aplinkoje.
Dažniausiai tokios nelaimės baigiasi sumušimais ar patempimais, tačiau pasitaiko ir kaulų lūžių, raiščių plyšimų, galvos traumų. Ypač atsargūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės, kuriems net paprastas kritimas gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Sodyboje pavojų kelia ne tik grandininiai pjūklai
Atšilus orams daugelis skuba į sodus ir sodybas. Reikia nupjauti žolę, sutvarkyti medžius, sukasti lysves, pasirūpinti aplinka. Tačiau po žiemos prie didesnio fizinio krūvio ne visada pavyksta prisitaikyti taip greitai, kaip norėtųsi.
BTA duomenimis, 2025 m. buvo užregistruota daugiau nei 100 su darbais sode, kieme ar sodyboje susijusių traumų atvejų. Žmonės susižaloja dirbdami su elektriniais įrankiais, pjaudami medžius, krisdami nuo kopėčių ar paslydę ant nelygaus paviršiaus.
Kartais pakanka visai paprasto įrankio. Neatsargiai naudojant kirvį galima susižaloti koją, genint medžius – ranką, o dirbant su žoliapjove – patirti rimtą pirštų ar plaštakos traumą.
Pavojų kelia ir vasaros pramogos. Karšta kepsninė, neatsargiai naudojamas degusis skystis ar paslydimas prie vandens telkinio gali baigtis nudegimais bei kitais sužalojimais. Todėl svarbu neskubėti, naudoti tinkamas apsaugos priemones ir nepervertinti savo jėgų.
O jeigu susižeidžia vaikas?
Vaikams namai ir sodyba – vieta, kur galima lakstyti, laipioti ir išbandyti naujus dalykus. Deja, ne visi nuotykiai baigiasi laimingai.
Nukritus nuo sūpynių, dviračio ar laiptų galima susilaužyti ranką, susižaloti galvą ar patirti kitą traumą. Tokiais atvejais svarbu ne tik suteikti reikalingą medicininę pagalbą, bet ir pasirūpinti tinkamu įvykio užfiksavimu. Vaikų traumoms taip pat gali būti taikoma asmens draudimo apsauga, jei vaikas yra apdraustas ir sužalojimas atitinka draudimo sąlygas.
Kokias traumas gali padengti asmens draudimas?
Net ir atsargiausi žmonės negali numatyti visų nelaimingų atsitikimų. Tokiose situacijose asmens draudimas gali suteikti finansinę pagalbą patyrus sutartyje numatytą traumą.
Priklausomai nuo pasirinktos apsaugos ir sužalojimo pobūdžio, draudimo išmoka gali būti mokama už kaulų lūžius, sąnarių išnirimus, raiščių plyšimus, tam tikrus minkštųjų audinių pažeidimus, nudegimus ar kitas traumų lentelėje numatytas būkles.
Tačiau išmokos dydis priklauso ne vien nuo to, kiek kainavo gydymas. Paprastai jis apskaičiuojamas pagal pasirinktą draudimo sumą ir konkrečiai traumai priskirtą procentą. Pavyzdžiui, BTA pateikia tokį skaičiavimą: jei traumų draudimo suma siekia 10 000 eurų, o patirtam šonkaulio lūžiui taikoma 3 proc. išmoka, žmogui būtų išmokėta 300 eurų.
Papildomai pasirinkus medicininių išlaidų apsaugą, gali būti atlyginamos ir su draudžiamąja trauma susijusios gydytojų konsultacijų, tyrimų, vaistų ar gydymo išlaidos, laikantis sutartyje nustatytų ribų.
Ar už kiekvieną sužalojimą mokama išmoka?
Ne kiekvienas skausmas ar nedidelis susižeidimas automatiškai laikomas draudžiamuoju įvykiu. Pavyzdžiui, po ilgos dienos ravint atsiradęs nugaros maudimas nebūtinai bus laikomas trauma. Draudikui svarbu nustatyti, ar įvyko staigus nelaimingas atsitikimas ir ar sužalojimas atitinka draudimo taisykles.
Taip pat taikomos išimtys dėl tam tikrų tyčinių veiksmų, apsvaigimo, anksčiau buvusių sveikatos sutrikimų ar pavojingų veiklų. Įprastos ligos nėra dengiamos pagal traumų riziką, nors kai kurių susirgimų apsaugą galima pasirinkti papildomai.
Svarbu atskirti ir asmens bei turto draudimą. Jei sodyboje nukritę nuo kopėčių susilaužote ranką, tai susiję su asmens draudimu. Jei tuo pačiu sugadinamas namo langas ar kitas turtas, tokiam nuostoliui jau gali būti aktualus būsto draudimas.
Ką daryti patyrus traumą?
Pirmiausia reikėtų pasirūpinti sveikata ir kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą. Net jei sužalojimas iš pradžių atrodo nedidelis, tiksliai diagnozei kartais prireikia rentgeno, echoskopijos ar kitų tyrimų.
Ne mažiau svarbu išsaugoti medicininius dokumentus: gydytojo išvadą, tyrimų rezultatus, diagnozę ir gydymo informaciją. Jei patyrėte su gydymu susijusių išlaidų, verta pasilikti ir mokėjimo dokumentus.
Apie įvykį draudikui reikėtų pranešti nedelsiant, laikantis sutartyje nurodytų terminų. Kuo aiškesnės įvykio aplinkybės ir medicininiai įrašai, tuo paprasčiau įvertinti, ar priklauso išmoka.
Atsargumas svarbus, tačiau visko numatyti neįmanoma
Saugūs batai, tvirtos kopėčios, tinkamai naudojami įrankiai ir poilsio pertraukos gali padėti išvengti daugelio nelaimių. Tačiau visiškai pašalinti traumų rizikos nepavyks.
Todėl svarstant, ar reikalingas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, verta įvertinti savo kasdienę veiklą, laisvalaikio pomėgius, draudimo sumas ir pasirinktas apsaugas. Juk net nedidelė trauma kartais gali ilgam pakeisti įprastą gyvenimo ritmą.
Užs. R1747
