Stereotipai apie vyriškumą
Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad „tikras vyras“ turi būti stiprus, tyliai kentėti ir nesiskųsti. Toks mąstymas lemia, kad vizitas pas urologą suvokiamas kaip silpnumo pripažinimas, todėl daugelis ignoruoja pirmuosius simptomus: kraujavimą, šlapinimosi sutrikimus, skausmą, tikisi, jog viskas praeis savaime.
Pasak gydytojo urologo Jono Purvanecko: „Būtent stereotipai daro daugiausia žalos. Pacientai įsitikinę, kad rūpintis savo intymia sveikata. Tai parodyti silpnumą. Iš tikrųjų yra priešingai: laiku atėjęs vyras parodo brandą ir drąsą, nes tik taip gali apsaugoti save nuo rimtų komplikacijų.“
JONAS PURVANECKAS
Gydytojas urologas – InnMed klinika
Gėda ir intymumo baimė
Urologo apžiūra daugeliui atrodo pernelyg intymi, todėl kyla gėdos jausmas. Vyrai baiminasi, kad gydytojas juos vertins, nors realybėje urologui tai kasdienybė į kurią žiūrima profesionaliai. Ši baimė dažnai yra stipresnė už patį diskomfortą, kurį sukelia liga.
Kaip sako Jonas Purvaneckas: „Gėda yra labiausiai stabdantis jausmas. Žmonės iškenčia mėnesius ar metus, nes bijo vizito. O kai pagaliau ateina, nustemba, kad viskas trunka vos kelias minutes ir nėra taip nemalonu, kaip jie įsivaizdavo.“
Baimė išgirsti diagnozę
Kita svarbi priežastis – baimė sužinoti rimtą diagnozę. Prostatos vėžys, erekcijos sutrikimai ar nevaisingumas yra temos, kurios vyrams itin jautrios. Dalis pacientų atvirai pripažįsta, kad jiems atrodo lengviau neklausyti ir nežinoti, nei susidurti su realybe. Deja, toks pasirinkimas gali kainuoti sveikatą.
Pasekmės dėl delsimo
Kuo ilgiau vyras laukia, tuo didesnė tikimybė, kad liga progresuos. Ankstyvoje stadijoje daug urologinių ligų gydomos paprastai – vaistais, mitybos pokyčiais ar minimaliai invazinėmis procedūromis, tačiau pavėluotas apsilankymas gali baigtis sudėtingomis operacijomis ar net grėsme gyvybei.
Jonas Purvaneckas tai apibendrina paprastai: „Kiekvienas prarastas mėnuo yra rizika. Prostatos vėžio atveju anksti nustatytas susirgimas išgydomas daugiau nei 90 % atvejų. O kai pacientas ateina per vėlai, mūsų galimybės labai ribotos.“
Kaip įveikti psichologinį barjerą?
Pirmiausia svarbu suprasti, kad urologo vizitas yra tokia pati medicininė procedūra kaip bet kuri kita. Informacija mažina nerimą. Kuo daugiau vyras žino apie apžiūrą, tuo mažiau streso patiria. Be to, atviras pokalbis su partneriu ar artimu žmogumi dažnai padeda išdrįsti kreiptis pagalbos.
Kitas svarbus aspektas – gydytojo ir paciento santykis. Urologas turi ne tik ištirti, bet ir suteikti psichologinį komfortą, paaiškinti procedūros eigą, atsakyti į klausimus. Toks atviras bendravimas padeda vyrui suvokti, kad jis nėra vienas su savo problema.
Vyrai vengia urologo ne dėl pačių procedūrų, o dėl stereotipų, gėdos ir baimės išgirsti nemalonią tiesą. Deja, delsimas tik padidina riziką susidurti su rimtomis pasekmėmis. Tikrasis vyriškumas yra ne problemų ignoravimas, o drąsa jas pripažinti ir pasirūpinti savimi laiku.
Kaip teigia gydytojas urologas Vilniuje Jonas Purvaneckas: „Vyro sveikata yra jo atsakomybė. Nėra nieko gėdingo ateiti pas urologą. Gėdinga yra laukti, kol liga taps per sunki ir pavojinga. Laiku apsilankęs vyras ne tik saugo save, bet ir savo šeimą.“
Užs. R1095
