„Kol viskas veikia, kaupiklis atrodo kaip papildomas išlaidas sukeliantis priedas. Bet vos tik įvyksta pirmas elektros tiekimo sutrikimas – tampa aišku, kodėl tai yra esminė dalis,“ – sako Rūta.
Kas yra saulės energijos kaupiklis?
Saulės energijos kaupikliai – tai akumuliacinė sistema, kuri leidžia kaupti perteklių saulės jėgainės pagamintos elektros energijos ir naudoti ją tada, kai saulė nešviečia ar kai elektros tinklas neveikia. Paprastai tai yra ličio jonų baterijos, kurios integruojamos kartu su inverteriu ir visa saulės elektrinės sistema.
Toks sprendimas leidžia:
- Maksimaliai išnaudoti savo pagamintą energiją.
- Sumažinti priklausomybę nuo elektros tiekėjų.
- Apsisaugoti nuo elektros tiekimo sutrikimų.
- Naudoti elektrą pigiausiu paros metu, o brangiu – naudotis iš akumuliatoriaus.
Kodėl verslai vis dar renkasi be kaupiklio?
Pagrindinė priežastis, kodėl verslai vis dar retai investuoja į energijos kaupimo sistemas, yra kaina. Akumuliatorių sistemos šiuo metu sudaro net 30–50 % visos saulės elektrinės projekto vertės. Natūralu, kad įmonės, siekdamos greitesnio atsiperkamumo, renkasi montuoti tik elektrinę, tikėdamosi, kad tiesioginio saulės spindulių naudojimo pakaks poreikiams, tačiau toks sprendimas dažnai pasirodo esąs trumparegiškas. Kaip pastebi atsinaujinančios energetikos specialistė Rūta, kaupiklis – tai ne tik atsarginė baterija, bet ir garantas, kad įmonė išliks stabili net ir elektros tiekimo sutrikimo atveju.
„Kai įmonės pasirenka tik elektrinę be kaupiklio, jos iš esmės netenka vieno pagrindinių pranašumų – energetinio stabilumo. Bet tai suprantama tik tada, kai dėl elektros dingimo stoja gamyba, serveriai ar net durų atidarymo sistema,“ – komentuoja ji. Be to, kaupikliai leidžia efektyviau naudoti pagamintą energiją – ne tik dienos metu, bet ir vakare ar piko valandomis, kai elektros kaina didesnė, todėl ilgalaikėje perspektyvoje energijos kaupimo sprendimas vis dažniau laikomas ne prabanga, o būtinybe.
Elektros tiekimo patikimumas – ne absoliutus
Remiantis „Energijos skirstymo operatoriaus (ESO)“ 2023 m. duomenimis, vidutinis elektros tiekimo sutrikimo trukmės indeksas Lietuvoje buvo 57 minutės per vartotoją per metus (be „force majeure“). Verslui tai gali atrodyti kaip menkniekis, tačiau net 30 minučių elektros nebuvimo gali sukelti:
- Sutrikusią prekių apskaitą.
- Neveikiančias kasas ar POS terminalus.
- Duomenų praradimą serveriuose.
- Gamybos proceso pertrūkius ir nuostolius.
Pasak AlphaStruxure analizės, vieną valandą trunkantis elektros tiekimo sutrikimas gali kainuoti vidutinio pramonės ūkio objektui apie 30 000 USD, o ypač jautriuose sektoriuose – nuo 50 000 iki 5 000 000 USD per valandą. Nors Europos kontekste šie nuostoliai dažniausiai mažesni, principas lieka tas pats. Net trumpas dingimas gali kainuoti daugiau nei pilna saulės baterijų kaupimo įrenginio sistema.
Kada kaupiklis atsiperka?
Skaičiuojant ekonomiškai, energijos kaupimo sistemos tampa pagrįsta investicija tik tam tikromis sąlygomis. Jos atsiperka tuomet, kai įmonė patiria dažnus elektros tiekimo sutrikimus, ypač aktualu priemiesčiuose ar regionuose, kur infrastruktūra ne visuomet patikima.
Kita svarbi aplinkybė – suvartojimo ir gamybos pikų nesutapimas. Pavyzdžiui, jei įmonė aktyviausiai dirba vakarais, kai saulės elektrinė jau negamina energijos, kaupiklis leidžia išsaugoti dienos metu sukauptą galią ir ją naudoti tada, kai jos iš tikrųjų reikia.
Dar vienas veiksnys – diferencijuoti elektros tarifai. Tose vietovėse, kur elektros kaina naktį mažesnė nei dieną, kaupimo sistema leidžia „užsipildyti“ pigesne elektra ir naudoti ją piko metu. Be to, jei įmonė planuoja įkrauti elektromobilius ar naudoti elektrą šildymui, kaupiklis leidžia tai daryti ekonomiškiau, nes nereikia pirkti brangios momentinės energijos iš tinklo.
Naudokitės parama
Pasak specialistės Rūtos, šiuo metu kaip tik palankus metas tokioms investicijoms: „Yra vis daugiau paramos priemonių įmonėms, kurios diegia išmaniąsias kaupimo sistemas, tad tai geras laikas pasiruošti ateičiai, kurioje elektros tinklas gali būti labiau apkrautas ir mažiau stabilus.“ Tai ne tik finansinis, bet ir strateginis žingsnis įmonėms, kurios nori išlikti konkurencingos energetiškai aktyviame pasaulyje.
Kai kaupiklis tampa gelbėtoju
Rūta pasakoja, kad ne vienas klientas skambino po elektros sutrikimo – ne dėl to, kad nori saulės elektrinės, o todėl, kad apgailestauja nepasirinkę kaupiklio iškart.
„Vienai mažmeninės prekybos įmonei elektros tiekimo sutrikimas truko vos 45 minutes. Bet tai įvyko penktadienio vakarą – piko metu. Neveikė kasos, klientai išėjo, o darbuotojai negalėjo uždaryti parduotuvės. Paskui jie pasakė: „už tą laiką būtume galėję nusipirkti dvi baterijas’“ – prisimena Rūta.
Kita įmonė, nedidelė gamykla, gaminanti komponentus Skandinavijos rinkai, elektros tiekimą prarado viduryje gamybos ciklo. Perkrauti liniją reikėjo 4 valandų, nes sistema neatsistatė automatiškai. Kaupiklio įrengimas būtų leidęs išlaikyti bent 2 valandas veiklos, kurios būtų užtekę sėkmingai užbaigti procesą.
Ar kaupiklis reikalingas visiems?
Ne kiekvienam verslui reikia kaupiklio.
Tačiau jei:
- verslas veikia kritinėje infrastruktūroje (IT, duomenų valdymas, medicina),
- gamina ar saugo greitai gendančius produktus,
- dirba nuo ryto iki vakaro arba savaitgaliais, kai elektros tinklo apkrovos keičiasi,
- turi didelį elektros energijos suvartojimą vakarais ar naktimis
– kaupiklis tampa nebe pasirinkimu, o būtinybe.
„Baterijos – tai ne tik energijos šaltinis. Tai saugiklis nuo netikėtumų, kurių versle niekada netrūksta. Ir keista, bet kai jos veikia – niekas jų nemato. Tik kai jų nėra – visi supranta, kaip jos reikalingos“, – sako Rūta.
Saulės elektrinė be kaupiklio – tai tarsi automobilis be atsarginio rato. Kol važiuoji – viskas gerai. Bet kai praduri padangą, supranti, kiek svarbus tas „nereikalingas“ ratas. Verslai, ieškantys energetinio stabilumo, turėtų ne tik skaičiuoti atsiperkamumą, bet ir vertinti verslo tęstinumo rizikas.
„Tvari energija – tai ne tik ekologija. Tai ir patikimumas, ir saugumas. Būtent kaupikliai šią grandinę užbaigia“, – apibendrina specialistė Rūta.
Užs. R1035
