Šiemet – šimtas metų
Šiemet minimas I. Jasiūnaitės šimtmetis. Prieš mirtį, 2021-aisiais, vieniša operos primadona visą savo turtą testamentu paliko mylimam Rokiškiui.
„Ne kartą yra tekę bendrauti su I. Jasiūnaite. Turbūt nėra labai daug žmonių, kurie taip, kaip ji, gyveno meile savo kraštui. Padarysime viską, kad jos valia būtų įgyvendinta“, – tuomet sakė rajono meras Ramūnas Godeliauskas. Kad Rokiškis neužmiršo I. Jasiūnaitės, liudija ir nauja tradicija – 2023 metais lapkričio mėnesį Rokiškio krašto muziejaus menėje įvyko pirmasis respublikinis jaunųjų vokalistų konkursas I. Jasiūnaitės vardo premijai laimėti.
Beveik visuose interviu I. Jasiūnaitė išpažino meilę gimtajam kraštui ir operai. Ji sudainavo svarbiausias mecosoprano partijas Lietuvos nacionaliniame Operos ir baleto teatre, o gyvenimo vaidmeniu vadina Karmen Žoržo Bizė to paties pavadinimo operoje. Be daugybės gastrolių užsienyje, primadona dainavo su Lietuvos operos legenda Kipru Petrausku, Estijos baritonu Georgu Otsu, vienu garsiausių tenorų Virgilijumi Noreika. Sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų, dainavo per 1300 spektaklių. Jos kūryba ir nuopelnai Lietuvos kultūrai bei menui įvertinti visais aukščiausiais titulais, o Rokiškio krašto garbės piliete ji paskelbta 2000-aisiais.
„Mylimi kraštiečiai, esu labai laiminga, kad galiu dalyvauti šiame susitikime ir sau teigti, jog išsipildė mano svajonė tapti operos dainininke. Tėvai, sužinoję, kad man teko toks apdovanojimas, būtų laimingi. Visada didžiavausi, kad gimiau krašte, kuriame gyvena atviri, tiesūs ir nuoširdūs žmonės“, – per savo 75-metį 2000-aisiais Rokiškio krašto muziejuje surengtame vakare sakė operos primadona. Tuomet jai buvo įteiktas Krašto garbės pilietės vardo pažymėjimas. Legenda vadinama išskirtinio grožio ir talento moteris niekada negailėjo gražių žodžių gimtajam kraštui. „Gimtinės ilgesys mane lydėjo visą gyvenimą, aš – grynakraujė rokiškietė“, – teigė primadona Vilniuje, kai rokiškėnų klubas „Pragiedruliai“ suorganizavo vakarą, į kurį netilpo visi norintys.
Kiek vėliau, 2011-aisiais, I. Jasiūnaitė rokiškėnams viešai prisipažino: „Nė žiedo, man dovanoto, niekam neatiduodu. Tačiau didžiulius jų glėbius visuomet išvežu į Rokiškio ir Panemunėlio kapinaites ant motinos ir tėvo kapų. Ir šįkart taip padariau. Vėl įkvėpiau tėviškės oro, vėl pajutau, kaip meile suplazdėjo mano širdis…“
Gyveno Gedimino gatvėje
I. Jasiūnaitė gimė rudenį – 1925 metų spalio 29 dieną rokiškėnų Stefos ir Juozo Jasiūnų šeimoje. Gyveno Gedimino gatvėje, lankė Juozo Tumo-Vaižganto gimnaziją. Ji gyveno 5-uoju numeriu pažymėtame name. Tiesa, muziejininkų žiniomis, tas namas nėra išlikęs, vietoje jo dabar stovi kitas, o senasis įamžintas buvusio rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjo Petro Blaževičiaus knygoje apie I. Jasiūnaitę.
Yra sakiusi, kad čia, Rokiškyje, atsirado „pirmas troškimas eiti muzikės keliu“. Muziką I. Jasiūnaitei dėstė Kazimieras Jovaiša – taip pat ryški asmenybė. Ne tik dainų autorius, bet ir žmogus, parašęs pirmąjį Lietuvoje solfedžio vadovėlį, ilgą laiką mokytojavęs Rokiškyje, auginęs ne vieną muziką mylinčiųjų kartą. Liepos 16 dieną minėtas 135-asis jo jubiliejus. O prieš daug metų K. Jovaiša jau tada atkreipė dėmesį į būsimą primadoną.
„Šv. Mato bažnyčioje giedojau mokytojo parinktą giesmę, ir mano siela tarytum kilo aukštyn – buvo taip lengva, skaidru, balsas gražiai skambėjo, akustika – nuostabi. Vargonais grojo mano muzikos mokytojas, mudviejų natos buvo padėtos greta. Po šv. Mišių mama su tėveliu sakė, kad mano giedojimas žmonėms patiko. Manimi buvo patenkintas ir mokytojas“, – žurnalui „Moteris“ apie savo, kaip solistės, karjeros pradžią gimtajame mieste yra pasakojusi I. Jasiūnaitė.
Rokiškio gimnazistė įsivaizdavo, kad turėdama žemą balsą gali tik pritarti solistams. Iki tada, kai į gimnaziją atvažiavo dainuoti tuomet garsi operos solistė mecosopranas Vincė Jonuškaitė-Zaunienė. Ji taip pat dainavo žemu balsu, ir keturiolikmetė suvokė – turėdama žemą balsą gali būti svarbiausia.
Studijavo ir stomatologiją
Bet… muzikos iš karto ji nepasirinko. Dvejus metus studijavo stomatologiją. Gyveno pas tėvų draugus Teofiliją ir Petrą Vaičiūnus. Ir T. Vaičiūnienė nuvedė Ireną į filharmonijos chorą. „Aukso gabalas“, – taip buvo įvertintas medicinos studentės balsas ir mediciną pakeitė muzika.
1999-aisiais interviu „Gimtajam Rokiškiui“ artistė sakė: „Po laiminga žvaigžde esu gimusi. Daug žmonių man padėjo. Prisimenu, tėvelio tremtis sutapo su paskutiniaisiais metais konservatorijoje. Pradėjau dvejoti, ar aš, tremtinio vaikas, gausiu diplomą. Bet geri žmonės ir, matyt, Dievo dovana, mano balsas, mano talentas, padėjo susiklostyti likimui…“
Išgarsėjo Karmen vaidmeniu
Scenoje I. Jasiūnaitė įkūnijo visus svarbiausius vaidmenis. Bet labiausiai išgarsino Karmen, pavertė ją pirmo ryškumo žvaigžde. Scenai ji atidavė daugiau nei 40 metų. Sukūrė 57 herojus. Muzikologai teigia, kad I. Jasiūnaitė turėjo operos solistės balsą ir temperamentą.
Populiarus repertuaras, moteriškas žavesys, temperamentas traukė žiūrovus, vyrų nepalikdavo abejingų, sulaukdavo laiškų su paslaptingais prisipažinimais, ne vieną menininką įkvėpdavo kūrybai, o vonia skęsdavo rožėse. Ne viename interviu, straipsnyje, publikacijoje yra prisipažinusi, kad Karmen ir kiti vaidmenys „augino ir atskleisdavo kaip moterį“.
Dainuodavo su savęs vertais
Dainuodavo ji su puikiausiais Chosė vaidmens atlikėjais iš užsienio, su ja scenoje pasirodė ir garsusis Kipras Petrauskas. Karmen suvedė ir su žinomiausiu estų baritonu Georgu Otsu, kuris dainavo Eskamilijo partiją. „Apdovanota gilia muzikos pajauta, artistine prigimtimi, I. Jasiūnaitė tapo savo meto legenda. Ta legenda, be abejo, susijusi su ugningu jos grožiu, moterišku žavesiu, kuris vaidmenims suteikdavo išskirtinumo, atspindinčio žvaigždės esmę – moralinio ir fizinio grožio susiliejimą žiūrovų sąmonėje. Klausantis jos balso, vyrams per nugarą eidavo šiurpuliukai“, – taip apie operos primadoną, nesvarbu, kad senokai palikusią sceną, 2006–aisiais rašė žurnalas „Ekstra“.
Apskritai vadinta meilės moterimi, ne kartą yra prisipažinusi – mylėdama jaučiasi laiminga.
Prieš dvidešimt metų I. Jasiūnaitės 80-mečio proga buvo išleista šiai dainininkei skirta muzikologės J. Vyliūtės knyga „Carmen dienoraščiai“. Tai knyga apie mūsų kraštietės, operos teatro solistės ir neeilinės moters spalvingą gyvenimą ir kūrybinį kelią.
I. Jasiūnaitė pripažįstama kaip vienas ryškiausių mecosopranų Lietuvoje pokario metu.
2015-aisiais, operos legendos 90-mečio proga pasirodė rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjo P. Blaževičiaus knyga „Operos ir meilės glėbyje“. Knygoje spausdinama nemažai I. Jasiūnaitės dienoraščių ištraukų. Dar 2013-aisiais solistė knygos autoriui prasitarė norinti, kad jos 90-mečiui būtų išleista knyga naudojant jos dienoraščių medžiagą. Legendinė solistė perdavė P. Blaževičiui visus nuo mokyklos laikų rašytus dienoraščius ir įvairiuose leidiniuose publikuotus straipsnius.
Iš scenos ji išėjo sulaukusi 62–ejų.
„Gimtajam Rokiškiui“ I. Jasiūnaitė yra sakiusi: „Meilė turi būti nuo gyvenimo pradžios iki pabaigos. Be meilės žmogus yra labai menkas. Ji praturtina, ji uždega, ji atveria gelmes, ji pakelia ir neša lyg ant sparnų. Meilė viską daro. Be meilės bet koks darbas tėra pedantiškai, sausai atlikta užduotis. Ji neįkvėpta.“
