Neabejojama, kad knygų skaitymas buvo, yra ir bus įdomus užsiėmimas. Tačiau pastaruoju metu pastebima tendencija, jog dalis žmonių, ypač jaunų, primiršo šį savišvietos būdą. Bibliotekininkai džiaugiasi jaunaisiais skaitytojais, pasislėpusiais naktimis po antklode ir graužiančiais knygas…
Skaitytojo portretas
“Tik nepieškite juodomis spalvomis jaunojo skaitytojo portreto. Daug vaikų mėgsta spausdintą žodį, tačiau nuo mažumės reikia juos sudominti knygomis, įvairiais žaidimais, spalvingomis iliustracijomis mažuosius nuvesti į žavingą ir užburiantį pasakų pasaulį. Užaugę jie mielai rinksis apsakymus ar romanus”, – sako rajono mokyklų bibliotekininkų metodinio ratelio pirmininkė, “Romuvos” gimnazijos bibliotekos vedėja Reda Kiselytė. Anot jos, neseniai šurmuliavusios tarptautinės Vilniaus knygų mugės lankytojai dar kartą galėjo įsitikinti leidėjų išradingumu. Jie siūlė knygų, kurias galima skaityti net vonioje! Minkštutės, šlamančios, čežančios knygelės jaunuosius skaitytojus kviečia tyrinėti, žaisti, kurti, mąstyti…
“Įspūdingame renginyje lankėsi tūkstančiai vaikų ir suaugusiųjų. Jie bendravo su rašytojais, poetais, knygų apipavidalintojais, leidėjais. Gausus knygų mugės lankytojų būrys liudija apie tai, jog žmonės domisi šiuolaikine literatūra, poezija, jie nori bendrauti su kūrėjais”, – neabejoja bibliotekininkė R.Kiselytė.
Parankiau internete?
Įvairių apklausų duomenys rodo, jog daugiau nei pusė lietuvių neskaito knygų, o trečdalis jų – laikraščių ir žurnalų. Šiandienos jaunimui parankiau naršyti internete, jie mėgsta pasyviai leisti laiką prie televizoriaus ir noriai pasiduoda judančių paveikslėlių manijai…
Deja, mokyklos bibliotekininkės, paprašytos paminėti skaityti mėgstančius paauglius, nudelbia akis į žemę. Joms nemalonu pripažinti skaudžią tiesą – paaugliai vis rečiau užsuka į bibliotekas arba visai jose nesilanko. Dažniausia to priežastis – paaugliams skaityti neįdomu, nuobodu, šiam užsiėmimui jie neturi nei laiko, nei noro.
Aktyviausi skaitytojai – pradinių, penktų ir šeštų klasių mokiniai. Baigiamųjų klasių moksleiviai skaito tik tai, ką liepia pedagogai.
Ir dar viena bibliotekininkams pažįstama situacija: dauguma mokinių iš rekomenduotų perskaityti knygų sąrašo pirmiausia renkasi pačią ploniausią…
Plėsti fondus
Skirtingose pasaulio šalyse atlikti įvairūs tyrimai ne kartą įrodė, jog knygas graužiantys paaugliai geriau mokosi. Mat skaitant plečiasi jų žodynas, jie mokosi taisyklingai rašyti, susipažįsta su įvairiais literatūros stiliais, žanrais.
“Knygos, žurnalai atskleidžia amžinąsias gyvenimo vertybes, tūkstantmečiais kauptą patirtį. Bibliotekininkų rūpestis – savo skaitytojams pasiūlyti kuo įvairesnę ir vertingesnę literatūrą. Tačiau susiduriama su problema – trūksta lėšų bibliotekų fondams atnaujinti”, – skaudulio neslepia p. Kiselytė.
Leidinių stygius skatina kultūros įstaigas ieškoti įvairių finansavimo šaltinių. Rajono mokyklų bibliotekos dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos ir kultūros žurnalų leidėjų projekte “Aukštosios kultūros impulsai mokykloms”. Dauguma rajono švietimo įstaigų bibliotekų nemokamai gauna 11 pavadinimų kultūros žurnalų, leidžiamų Lietuvoje.
“Romuvos” gimnazijoje kasmet kovo mėn. vyksta Knygnešio dienos minėjimas. Šie metai – ne išimtis. Šventės metu planuojama pagerbti mokyklos bibliotekos rėmėjus ir paskelbti aktyviausius skaitytojus. Jais tapti pretenduoja aštuntokės Judita Dilaitė ir Lina Malciūtė, devintokės Martyna Kazlauskaitė ir Edita Marašinskaitė, dešimtokė Monika Meilutė.
Ikimokyklinukai
Nemažai moksleivių lankosi Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje. Pernai jame buvo registruoti 1 449 skaitytojai. Beveik pusė jų – vaikai iki 14 m. Per metus žodžio mylėtojai į biblioteką užsuko daugiau nei 22 tūkst. kartų. Jiems buvo išduota 60,3 tūkst. įvairiausių leidinių – ne tik knygų, bet ir žurnalų, kompaktinių diskų.
Dažniausiai šioje bibliotekoje lankosi 5-7 klasių mokiniai, rečiau – pradinukai. Bibliotekininkės džiaugiasi, jog knygų pasaulį atranda ir ikimokyklinukai. Nors jiems skaityti dar sunku, mažieji bibliotekos lankytojai varto spalvingas knygeles ar žurnalus, ypač mėgsta tuos, kuriuose daug įvairių užduočių, kryžiažodžių.
Ar ši biblioteka gauna pakankamai lėšų naujiems leidiniams, knygoms įsigyti? Anot skyriaus vedėjos S.Kalpokaitės, per paėjusias šv. Kalėdas šalies prezidentinė Dalia Grybauskaitė ragino visus geros valios žmones bibliotekoms dovanoti knygų. Ši akcija buvo populiari ir tarp rokiškėnų: bibliotekų fondai papildyti vertinga nauja literatūra. Kai kurie jaunieji skaitytojai dovanojo ir perskaitytų knygų.
“Ar nevertėtų ir prieš šv. Velykas rengti tokią akciją?” – svarstė skyriaus vedėja S.Kalpokaitė.
Anot jos, vyresni vaikai mieliau skaito naujus, spaustuvės dažais tebekvepiančius leidinius. O pradinukams tinka ir prieš kelerius metus išleistos pasakų knygos. Jiems svarbiausia, kad jos būtų patrauklios ir gražiai apipavidalintos.
“Prieš dešimtmetį pradinukai glėbiais tempdavo į namus knygas. Dabar to nebėra. Galbūt tėveliai vaikams nuperka naujų knygų ar seneliai dovanoja?” – svarstė p. Kalpokaitė.
Konkurentai
Šiuolaikinės technologijos į biblioteką įnešė gyvumo: kompiuterinėse skaityklose nuolat lankosi daug paauglių. Bibliotekininkės juos kviečia dalyvauti įvairiuose renginiuose, edukacinėse programose, konkursuose, garsiniuose skaitymuose.
Daugelį metų bibliotekoje dirbanti p. Kalpokaitė mano, jog skaitančių vaikų mažėja, tačiau dėl to kaltos ne tik šiuolaikinės technologijos, internetas ir kompiuteriniai žaidimai. Anot pašnekovės, paauglystėje atrandami kitokie užsiėmimai: vieni susižavi muzika, mokosi groti kokiu nors instrumentu, kiti siekia sporto aukštumų. Dėl šių priežasčių paaugliams lieka mažiau laiko skaityti. “Nėra didelio skirtumo, kokia knyga – elektroninė ar popierinė – patrauks vaikų dėmesį. Svarbiausia, kad jie kuo daugiau skaitytų”, – mano p. Kalpokaitė.
Bibliotekininkės nuomone, vis dar pasitaiko paauglių, besislepiančių po antklode ir graužiančių knygas. Anot pašnekovės, tėvai tokiais vaikais turėtų labai didžiuotis, nes skaitymas turtina jų žinias, žodyną, skatina domėtis pasauliu bei savo jausmais, išgyvenimais. Kuo daugiau vaikas skaito, tuo daugiau sukaupia informacijos, praversiančios istorijos, biologijos, fizikos, dailės ir kitose pamokose.
Prikausto dėmesį
Rokiškio Juozo Tūbelio gimnazijos septintokė Viktorija Krivickaitė prisiminė pirmąją perskaitytą knygelę – “Vilkas ir septyni ožiukai”. Tuomet jai buvo vos penkeri. Dažnai į biblioteką užsukanti moksleivė mėgsta jaunimui skirtus romanus. Anot pašnekovės, jie įtraukia į veiksmą, prikausto dėmesį ir nepaleidžia.
“Mintimis klaidžioju po romano labirintus, bandau spėti, kokiu keliu pasuks herojai. Labai dažnai prašaunu pro šalį”, – juokiasi Viktorija. Paprašyta paminėti jai labiausiai patikusią knygą, mergina sakė ypač susižavėjusi rašytojos Suzi Kolins romanu “Bado žaidynės”. Jį perskaičiusi griebėsi šio romano tęsinio – “Pavojinga meilė”.
“Iš lentynos išsitraukiu į akį kritusią knygą, pavartau ją ir intuityviai pajuntu, ar ji man patiks. Suklystu labai retai. Nesistengiu perskaityti knygos greitai. Jei kažko nesuprantu, grįžtu atgal, dar kartą skaitau”, – apie mėgstamą užsiėmimą pasakojo J.Tūbelio moksleivis Paulius Tauteris. Septintoką domina tokių kaip jis paauglių gyvenimas, potyriai ir, be abejonės, nuotykiai.
Registruoja
P.Tauterį sužavėjo Melvino Burgeso knyga “Heroinas”. Jam buvo įdomu susipažinti su dviem maištaujančiais paaugliais, kurie, neiškentę tėvų smurto ir griežtumo, pabėgo iš namų. Gyvendami savarankiškai jie susidūrė su įvairiomis pagundomis: užtraukė cigaretės dūmą, susigundė narkotikais. Paaugliai neabejojo, kad jie yra stiprūs, todėl netaps priklausomi nuo kvaišalų, tačiau patys nė nepastebėjo, kaip įklimpo į narkotikų liūną…
J.Tūbelio gimnazijos septintokas Paulius Klišonis registruoja perskaitytas knygas, prie kiekvienos trumpai parašo savo nuomonę. Šiam paaugliui patinka veiksmo ir įtampos istorijos. Iš daugelio mėgstamų knygų P.Klišonis išskiria Hario Poterio istorijas, trilogiją “Žiedų valdovas”.
Ar šiuolaikinės technologijos gali išstumti popierinę knygą? Septintokų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. P.Tauteris linkęs laidoti spausdintą žodį. “Mokykloje jau naudojami elektroniniai dienynai, nebeliko tradicinių pažymių knygelių. Gal po kokio dešimtmečio knygas skaitysime kompiuterio ekrane, o popierinės nė nebeįsivaizduosime?” – spėjo P.Tauteris. Jo bendraamžiai P.Klišonis, V.Krivickaitė mano, jog žmonės niekada neatsisakys tradicinių knygų, žurnalų, laikraščių, nes juos patogiau ir maloniau skaityti.
Rašo romaną
Kaip pasielgtumėte, jei mokytoja ar bibliotekininkė pasiūlytų rašyti romaną? Išgirdę šį klausimą septintokai sukluso.
“Reikėtų sukurti kažką naujo, išskirtinio, ko niekas dar nedarė. Herojams tektų sugalvoti negirdėtus, keistus ir įsimintinus vardus. Tačiau jau tiek daug knygų išleista, visos temos išgvildentos”, – svarstė P.Klišonis. Tuo tarpu V.Krivickaitė mano, jog skaitytojus gali sudominti žinomų žmonių gyvenimo istorijos.
O štai “Romuvos” gimnazijos dešimtokė Monika Meilutė jau pradėjo rašyti knygą. Mergina sakė pajutusi, jog susikaupė labai daug minčių. Jos tiesiog veržte veržėsi. Išsakyti mintis Moniką paskatino ir klasės auklėtoja lietuvių kalbos mokytoja Margarita Petkuvienė.
“Pradėjau rašyti, ir minčių burbulas sprogo. Atrodė, kad sumanymų pakaks ne vienam kūriniui, o, pradėjus mintis dėstyti, jos ėmė ir… išgaravo. Atrodo, kad nieko naujo negaliu sugalvoti. Pavyko parašyti ilgoką rašinį. Jį padėjau į stalčių… Niekam savo kūrybos nerodau. Dar per anksti jį atiduoti skaitytojui”, – potyriais dalijosi mergina.
Beje, minties parašyti knygą dešimtokė neatsisakė. Ji norėtų susitikti su profesionaliu rašytoju ar poetu. Mergina įsitikinusi: bendravimas su jais taptų kūrybos postūmiu.
“Gera knyga mane atranda”, – juokiasi dešimtokė, šiuo metu susidomėjusi psichologine literatūra. Skaitydama Vadimo Zelando “Gyvenimo transerfingų” Monika bando giliau pažvelgti į savo vidų, suvokti aplinkui ją vykstančius reiškinius.
Mergina žavisi lietuvių rašytojo Vytauto Rašicko kūryba. Anot pašnekovės, kiekvienas jos bendraamžis turėtų perskaityti šio kūrėjo knygą “Baltos durys”. Joje rašytojas vaizduoja paauglių gyvenimą: jaunimą, ieškantį savosios vietos, nuolat maištaujantį, klystantį, grimztantį į gyvenimo bedugnę ir vėl kylantį iš jos…
Neįtikėtina, tačiau Monika iš naujo atranda pasakų pasaulį. “Pradinėse klasėse pasakas labai mėgau, tačiau skaitydama jas nesigilindavau į jų turinį, esmę. Tiesiog man patikdavo pasakų pabaiga: “Jie gyveno ilgai ir laimingai”. Taigi iš naujo skaitau pasakas ir bandau suvokti jose paslėptas mintis, kas norėta jomis pasakyti”, – sakė mergina.
Jaunajai kūrėjai M.Meilutei labiau patinka tradicinė popierinė knyga. “Kompiuteryje labai daug banalybių, bevertės informacijos. Todėl labai norėčiau, kad tradicinė knyga išliktų ir gyvuotų tūkstančius metų”, – vylėsi mergina. Jos nuomone, sudominti dešimtoką ar vyresnį moksleivį skaitymu – misija neįmanoma. Niekada neskaičiusio žmogaus nepatrauks nei popierinė, nei elektroninė knyga. Nors liaudies išmintis sako, jog mokytis ir keistis niekada nevėlu…
Dalia ZIBOLIENĖ
