Justina VEDEIKYTĖ.
Justina VEDEIKYTĖ.

Nuo seno žmonės troško lygybės ir pagarbos sau – nesvarbu, kokios jie tautybės ar odos spalvos. Ir šiais civilizuotais laikais to norėti visai normalu. Tačiau kalbos apie egzistuojančią toleranciją bei pagarbą kitam ir tėra gražios kalbos. Faktai byloja ką kitą.

 

Pirmaujam
Lietuvoje diskriminaciją patiriančių žmonių skaičius bene didžiausias visame senajame žemyne. Tačiau mes, lietuviai, esame linkę neigti šį faktą.
Pirmiausia turime aiškiai suvokti, ką reiškia diskriminacija ir nuoširdžiai įvertinti jos mastus.

 

Tiesioginė diskriminacija
Yra išskiriamos dvi diskriminacijos grupės – tiesioginė ir netiesioginė.
Tiesioginė diskriminacija pasireiškia tuomet, kai su žmogumi elgiamasi blogiau nei su kitais vien dėl jo rasės, etninės kilmės, religijos, negalios, amžiaus ar kitų veiksnių. Pavyzdžiui, darbdaviai atsisako samdyti kvalifikuotus specialistus todėl, kad netinka jų rasė, tautybė ar dar kas nors kita. Štai darbdavys darbo skelbime nurodo galimybę kreiptis tik jaunam žmogui, nors darbą puikiausiai atliktų ir brandaus amžiaus asmenys.

Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”

Justina VEDEIKYTĖ, Juozo Tumo-Vaižganto vidurinės mokyklos moksleivė

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: