Konferencija, skirta Obelių 1941 m. birželio sukilėlių bei sovietinių aukų paminklui atstatyti, sulaukė didelio dėmesio: praėjusį šeštadienį Obelių gimnazijos sporto salėje vos užteko vietų visiems norintiems pasiklausyti lektorių pranešimų.
Įstrigo
Paminklas žuvusiems 1941 m. birželio sukilėliams bei sovietinėms aukoms atminti Obelių kapinėse buvo pastatytas 1942 m. vietos gyventojų lėšomis. Sovietmečiu jis buvo nugriautas. Nuo šalies nepriklausomybės atkūrimo obeliečiai puoselėja viltį atstatyti memorialą. Porą kartų jau bandyta tai padaryti, tačiau nesėkmingai.
Sprendimą atstatyti minėtą paminklą rajono taryba priėmė 2010 m. spalio 29 d. Darbus atlikti buvo numatyta 2011 m. minint Birželio sukilimo 70-ąsias metines. Paminklui atstatyti savivaldybė skyrė 30 tūkst. litų. Tačiau paminklo atstatymo sąmata kur kas didesnė – per 167 tūkst. litų. Trūkstamų lėšų ketinama prašyti verslininkų, renkamos privačių aukotojų lėšos.
Svarbus įvykis
“Konferencijos tikslas – ir kuklus, ir didelis: šio krašto žmonėms norime papasakoti, kas 1941 m. birželį vyko Šiaurės Lietuvoje, Rokiškyje, Obeliuose”, – sakė renginio vedėjas, Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas kraštietis Donatas Smalinskas.
Pranešimą apie Birželio sukilimą skaitė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Arūnas Bubnys. Istoriko teigimu, 1940-1941 m. Rokiškio apskritis itin smarkiai nukentėjo nuo sovietinio teroro: vien 1941 m. birželio trėmimų metu buvo išvežti 824 žmonės – 225 šeimos.
“Masinis nekaltų žmonių trėmimas į Sibirą sukėlė Lietuvos gyventojams ne tik baimės, bet ir neapykantos jausmus komunistiniam režimui, jo pareigūnams ir šalininkams. Drąsesni ir patriotiškai nusiteikę vyrai nesiruošė be kovos pasiduoti likimui ir dar iki Vokietijos-Sovietų Sąjungos karo pradėjo ruoštis ginkluotam pasipriešinimui”, – sakė istorikas A.Bubnys.
Prasidėjus Vokietijos-Sovietų Sąjungos karui, besitraukiantys sovietinės armijos daliniai nužudė apie 1100 Lietuvos gyventojų. Birželio 24-29 d. Rokiškio apskrityje buvo atimtos 47 žmonių gyvybės. Daugiau, anot istoriko, buvo nužudyta tik Šiaulių, Telšių, Kauno ir Ukmergės apskrityse.
Štai birželio 24 d. sovietų laikinasis karo lauko teismas Rokiškyje mirčiai pasmerkė 23 kalinius. Budeliai paskelbė, kad bausmė bus viešai įvykdyta miesto aikštėje. Šiai egzekucijai sutrukdė artėjanti vokiečių kariuomenė.
Vis dėlto pirmosiomis karo dienomis Rokiškyje buvo nužudyti Antanas Černiauskas, Petras Raukštas, Lionginas Šapkauskas, Antanas Biržys, kunigas altarista Benediktas Švetkauskas.
Papartynės miške (Rokiškio kaim. sen.) bolševikai nukankino Obelių valsčiaus Lašų kaimo gyventojus Joną Bimbą, Joną Pranckūną ir Pranciškų Pumputį bei Vincą Kazanavičių ir Antaną Garuolį iš Lašų apylinkių. Juodupės vykdomojo komiteto kieme buvo žiauriai nukankinta 13 vietos gyventojų.
Aktyviai priešinosi
Anot istoriko A.Bubnio, 1941 m. birželio sukilimas Šiaurės Rytų Lietuvoje (Rokiškio, Zarasų ir Švenčionių apskrityse) buvo ypač intensyvus ir masiškas. Jau 1941 m. birželio 21 d. įsakyme šalies apskričių saugumo skyriams sovietinės Lietuvos saugumo liaudies komisaras P.Gladkovas minėjo, jog ginkluotos “banditų gaujos” (taip jis vadino sukilėlius – aut. past.) pradėjo veikti Marijampolės, Rokiškio, Šiaulių ir Utenos apskričių miškuose. Sukilėlių būta visuose Rokiškio apskrities valsčiuose. Į kovą prieš sovietinę armiją stojo buvę šauliai, Lietuvos kariuomenės karininkai, policininkai, savivaldybių tarnautojai, mokytojai, ūkininkai.
Obelių sukilėliai ėmė burtis likus kelioms savaitėms iki karo. Vienas antisovietinio pogrindžio organizatorių buvo Matas Kurklietis. Jis sukilėliams pranešė apie tai, kad jiems teks vykdyti įvairias diversijas: sprogdinti tiltus, ardyti geležinkelį, pjauti telefono ir telegrafo stulpus, apšaudyti sovietinės armijos kareivius. Iš joje tarnavusių lietuvių pasipriešinimo dalyviai ketino gauti ginklų.
Veiksmų prieš sovietinę valdžią Obelių sukilėliai ėmėsi birželio 23-iąją, antrąją karo dieną. Jiems vadovavo M.Kurklietis. Jo būryje buvo 50-70 vyrų. Apylinkėse kovotojai išplatino antisovietinius atsišaukimus ir iškėlė trispalves. Obelių geležinkelio stoties traukinio vagonuose jie rado sovietų armijos paliktų ginklų. Sukilėliai įsitvirtino miestelio kapinėse ir iš jų apšaudė besitraukiančius raudonarmiečius bei sovietinius aktyvistus.
Dar vienas sukilėlių būrys, vadovaujamas buvusio policijos vachmistro Jono Vaitkaus, susibūrė Obelių geležinkelio stotyje. Jame buvo apie 30 vyrų.
Abu Obelių būriai stojo į kovą su sovietų armija, jos valdžios atstovais bei aktyvistais. Sukilėliai nukovė šešis sovietų karius, milicininką bei du civilius asmenis. Kovotojai patyrė ir nuostolių: Pakriaunių kaime (Obelių sen.) sovietai sulaikė kovotojus Petrauską, Deksnį ir Konstantiną Seibutį. Pastarieji du sukilėliai buvo sušaudyti.
Sėkminga operacija
Birželio 26 d. į Obelius sunkvežimiais grįžo sovietiniai aktyvistai ir milicininkai – maždaug 500 žmonių. Sukilėliai gynėsi, tačiau buvo priversti atsitraukti iš miesto. Tačiau jau po kelių valandų Obelius pasiekė vokiečių daliniai, ir sovietai skubiai traukėsi į Rokiškį, iš ten – į Latviją.
Birželio 26-27 d. į Obelių geležinkelio stotį atvažiavo trys vokiečių tanketės. Kai sovietinės armijos karininkai paskambino į stotį, jos viršininkas Juozas Stelmokas šiuos informavo, kad vokiečių miestelyje nėra. Sovietai išsiuntė žvalgybon į Obelius garvežį su 17 karių. Vokiečiai surengė jiems pasalą ir žvalgus sunaikino.
Pasibaigus ginkluotoms kovoms su sovietais, sukilėliai sulaikė nespėjusius pasitraukti komunistus, komjaunuolius ir kitus okupacinės valdžios aktyvistus. Juos sukilėliai tardė ir įkalino Šero vaistinės rūsyje, vėliau daugelį sulaikytųjų perdavė Rokiškio policijai.
Paskutiniosiomis birželio dienomis būrio vadas M.Kurklietis sukvietė savo bendražygius, padėkojo jiems už nuveiktus darbus, surinko ginklus ir perdavė juos valsčiaus policijai.
Aktyviai sukilime dalyvavo ir Kriaunų, Aleksandravėlės, Lukštų žmonės.
1942 m. žuvusiems Obelių sukilėliams ir sovietinio teroro aukoms atminti miesto kapinėse pastatytas paminklas – bene vienintelis toks Lietuvoje.
Surado vaikus
Kauno apskrities archyvo direktorius Gintaras Dručkus susirinkusiesiems pasakojo apie Obelių paminklo autorių geležinkelietį meistrą Gurijų Kateščenką bei jo brolį Ivaną. Karo audrų į Obelius nublokštas G.Kateščenka garsėjo tapytojo ir skulptoriaus talentu.
Renginyje dalyvavo Kateščenkų giminaičiai – Ivano dukra Galina bei Gurijaus sūnus Jurijus.
“Iš mažo lašelio kyla didelė banga”, – taip mėginimus atstatyti paminklą įvardijo p. Jurijus. Jis obeliečiams atvežė savo tėvo darbų albumą.
Apie nepavykusius bandymus atstatyti sovietmečiu sugriautą paminklą konferencijos dalyviams pasakojo Rokiškio krašto garbės pilietis istorikas Andrius Dručkus.
Yra problemų
Rajono savivaldybė užsakė paminklo projektą. Jį parengė Panevėžio UAB “Panprojektas”.
Kraštietis architektas Petras Stankevičius analizavo jo privalumus bei trūkumus. Jo manymu, projekte yra nemažai taisytinų detalių. Antai karių bareljefai, paminklą puošiantis kryžius bei jo užrašai bus iškalti iš vario.
“Beprasmiška naudoti varį. Esu projektavęs nemažai paminklų ir mano praktika rodo, jog varinius kryžius, saulutes, žvakides ir raides pasisavina vagys. Jei ketinate apsaugoti Obelių paminklo varines detales, teks prie jo statyti automatu ginkluotą karį”, – sakė p. Stankevičius.
Architektas kritikavo ir siūlymus paminklą puošti granitu bei marmuru, abejojo dėl Kristaus ir karių bareljefų atkūrimo darbų technologijų. Jo manymu, projekto sąmatoje nurodytos per mažos šių darbų kainos. Kraštietis siūlė rajono savivaldybei tartis su projektuotojais, kad šie paminklo projektą pataisytų.
Aukojo
Renginio metu paremti paminklo atstatymo darbus siūlė žinomas šalies verslininkas kraštietis Jonas Sirvydis.
Susirinkusiesiems koncertavo jaunieji Obelių dainininkai ir muzikantai. Viktorija Vaičėnaitė, Lilija Puidovaitė, Simona Kelečiūtė atliko partizanų ir tremtinių dainas.
Pasibaigus konferencijai, obeliečiai buvo pakviesti aukomis prisidėti prie paminklo atstatymo. Pasak renginio vedėjo D.Smalinsko, kiekvieno aukotojo pavardė bus įamžinta, jam bus padėkota.
Norintieji paremti paminklo atstatymą kviečiami lėšas pervesti į specialią Obelių bendruomenės centro sąskaitą: AB “Swedbank”, LT 847300010105682663.
Ar pavyks sutelkti valdžios, verslo ir bendruomenės jėgas paminklui atstatyti?
Donatas SMALINSKAS
Kraštietis, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas
Nebereikia spręsti, ar verta atstatyti paminklą. 2010 m. spalį rajono taryba nusprendė tą padaryti, ir reikia įgyvendinti šį sprendimą. Norime paskleisti žinią, kad paminklo atstatymo darbai vyksta. Džiugu, kad obeliečiai atėjo į konferenciją, aukojo lėšų. Štai vakar vilnietis mano kaimynas, kilęs iš Žemaitijos, klausė radijo laidą, kurioje kalbėjau apie Obelių paminklą, ir pasiūlė paremti jo atstatymą. Vadinasi, žmonėms šis paminklas yra reikalingas. Manau, kad pavyks sutelkti visuomenės, valdžios, verslo jėgas. Turime gražų pavyzdį: 1942 m. vyko karas, Lietuva buvo okupuota vokiečių, tačiau obeliečiai sugebėjo pastatyti paminklą sukilėliams ir sovietų teroro aukoms atminti. Gal mes sugebėsime jį atstatyti?
Algis NARUTIS
Vilniaus rokiškėnų klubo
“Pragiedruliai” pirmininkas
Linkiu, kad Obelių bendruomenė rastų žmogų, kuris skirtų laiką ir jėgas šiam paminklui atstatyti. Mūsų klubo misija – puoselėti ir perduoti ateities kartoms kultūrinį bei istorinį Rokiškio krašto paveldą. Tad kuo galėdami – lėšomis ir darbais – remsime šio paminklo atstatymą, raginsime kraštiečius verslininkus skirti lėšų šiam kilniam tikslui įgyvendinti. Spalį Vilniuje ketiname surengti konferenciją, skirtą paminklo žuvusiems 1941 m. birželio sukilėliams bei sovietinio teroro aukoms atstatymui paremti. Manau, tokį pat renginį bus galima organizuoti ir Kaune.
Aloyzas JOČYS
Rajono savivaldybės administracijos
direktorius
Esu kilęs iš Obelių krašto. Pritariu paminklo atstatymo idėjai. Ją remia ir rajono savivaldybė: ji skyrė lėšų paminklo projektui parengti. Tačiau memorialo atstatymo idėją turi palaikyti ne tik valdžia, bet ir visuomenė, Obelių bendruomenė. Svarbus kiekvieno žmogaus indėlis, net ir nedidelė auka. Mes, rajono savivaldybės vadovai, mielai kalbėsime su rajono ir šalies verslininkais, raginsime juos paremti paminklo atstatymą. Sutelkę jėgas galime nuveikti daug svarbių darbų. Tačiau turime suprasti: reikia ne tik lėšų, bet ir kantrybės: per dieną neįmanoma įgyvendinti tokių didelių projektų.
Žilvinas MISIŪNAS
Obelių bendruomenės pirmininkas
Konferencijos metu surinkome 1 080 Lt. Aukotojų sąraše – pora dešimčių pavardžių. Manau, atstatytas paminklas bus Obelių ir jo žmonių pasididžiavimas. Iškėlę galvas galėsime sakyti: “Mes tą padarėme!” Tai – mūsų senelių palikimas, o protėvių darbus reikia gerbti. Žinoma, ne visi mūsų krašto žmonės domisi paminklu, laisvės kovomis bei jų istorija. Tačiau ir jie, detaliau susipažinę su praeitimi, tikrai susidomėtų. O mes, bendruomenės žmonės, ketiname skleisti žinią apie paminklą ir jo svarbą mūsų kraštui.
Lina DŪDAITĖ
