Gruodžio 5 d. 15 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame
arsenale (Arsenalo g. 1), atidaroma Žemaičių Krikšto 600 metų sukakčiai
paminėti skirta paroda „Žemaičių krikšto ženklai”. Parodoje pristatomi
krikščionybės įsitvirtinimą Žemaitijoje simboliškai ženklinantys kūriniai:
vyskupų regalijos, liturgijoje ir procesijose naudoti reikmenys,
krikštyklos ir liaudiškąjį pamaldumą liudijantys liaudies raižiniai,
skulptūra.
Eksponuojamos seniausios ir įspūdingiausios išlikusios krikštyklos –
Kristaus kančią ir prisikėlimą simbolizuojančio granato vaisiaus pavidalo
Kražių bažnyčios krikštykla (XVIII a. pr.) ir klasicizmo epochą
reprezentuojanti kadaise Joniškio bažnyčią puošusi kaustytos skrynios
pavidalo krikštykla.
Parodoje eksponuojami liturginiai indai iš daugybę metų istorines negandas
kentusių ir nuolatinius praradimus patyrusių parapinių bei vienuolynų
bažnyčių lobynų, kurie iš dalies atspindi įvairaus meninio lygio,
skirtingų LDK auksakalystės centrų kūrybos bendrąsias tendencijas.
Baroko epochoje Žemaitijoje ypač pamėgtos iškilmingos procesijos, per
kurias maldininkai nešdavo procesinį kryžių, po baldakimu -
monstrancijoje Švč. Sakramentą, įvairių dydžių vėliavas, dvipusius
paveikslus ir nešiojamuosius altorėlius. XVII-XVIII amžiuje prie bažnyčių
veikė gausybė religinių brolijų, kurių nariai įsijungdavo į procesijas
nešini savo vėliavomis ir altorėliais. Parodoje rodomas išskirtinis,
vienintelis Lietuvoje išlikęs ištisai metalo skarda padengtas Žemaičių
Kalvarijos Rožinio brolijos altorėlis žavi naivumo ir barokinės
vaizduosenos deriniu.
Žemaičių Kalvarijos – svarbaus Žemaičių vyskupijos centro – vėliavos
sukurtos, kaip manoma, vietinėse bažnytinės tekstilės dirbtuvėse. Nors
eksponuojamos vėliavos siūtos XIX amžiaus II pusėje, jose atkartojama
barokinė bažnytinių vėliavų tradicija: greta šventųjų asmenų atvaizdų
komponuojami krikščioniški ženklai ir simboliai, dekore gausu iš barokinės
dekoratyvinės dailės perimtų gėlių ir vynuogienojų motyvų.
Iš kitų Lietuvos regionų Žemaitija išsiskiria ne tik koplytėles ir namus
puošusių šventųjų skulptūrėlių gausa, bet ir liaudies medžio raižiniais.
Tokiais liaudiškais šventųjų paveikslais buvo puošiamos namų, klėčių
sienos, kartais jais būdavo išlipdomas kraitinių skrynių antvožų vidus.
Raižiniai XIX amžiuje daugiausia buvo paplitę Skuodo, Mažeikių, Kretingos,
Palangos ir Šiaulių krašte, jie buvo platinami garsiosiose atlaidų
vietose: Žemaičių Kalvarijoje, Tauragėje, Šiluvoje.
Paroda parengta bendradarbiaujant su Telšių vyskupija, Kauno arkivyskupija
ir Kauno arkivyskupijos muziejumi, parodos kuratorė Lijana
Birškytė-Klimienė, parodos architektė Gražina Pajarskaitė. Ekspozicija
Lietuvos nacionaliniame muziejuje veiks iki 2014 m. kovo 3 d.
Lietuvos nacionalinio muziejaus inform.







































