„Kultūra – tai sritis, apie kurią visi viską žino”, – šiek tiek ironizuoja rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas Petras Blaževičius. Neseniai jis buvo priverstas pateikti ultimatumą vieno miestelio valdžiai, jam nebesinori girdėti žodžio „lentynos” ir virti kalbų apie Turizmo informacijos centrą košėje. O dar tenka reformuoti kaimų kultūros centrus, nors ten dirbantys žmonės visai nenori jokių pertvarkų… Apie šiuos ir kitus dalykus su P. BLAŽEVIČIUMI (nuotr.) kalbėjosi korespondentė Reda MILAKNIENĖ.
– Rokiškėnai paskutiniai šalyje optimizavo mokyklų tinklą. Tik todėl, kad buvo reikalaujama „iš aukščiau”. Tačiau švietimo darbuotojai vargu ar paaiškintų, kokia iš to nauda. Kažkas panašaus vyksta ir su kultūra?
– 2004-aisiais Kultūros centrų įstatymas reikalavo keisti sistemą. Lietuvoje liko tik Rokiškis ir Radviliškis, kur kultūros centrai kaimuose priklauso seniūnijoms, nors ši sritis nėra jų funkcija. Tai – ne pagal įstatymą: kaimo centrai turi turėti juridinį statusą. Tačiau skubėjimas nėra gerai: tie, kurie paskubėjo, prikūrė daug juridinių vienetų, dabar vėl reformuojasi. Mes neskubėjom, tačiau sulaukėm laiko, kai centrai kaime tarsi neegzistuoja, bet jei seniūnijos neskiria jiems pakankamai dėmesio – pajaučiam. Po reformos etatai priklausytų kultūrininkams, o mes nebūsim suinteresuoti sutaupyti jų sąskaita.
Daugiau – ketvirtadienio GR.
Reda Milaknienė
