Šernai, kaip ir žmonės, nori ekologiško maisto. Tuo įsitikino Rumpiškėnų kaimo (Kazliškio sen.) gyventoja Liucija Gudzevičiūtė, kurios bulvių lauką dygliuotieji nukasė taip, kad moteriai bulviakasio talkos kviesti nebereikės. Rajono Medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Jonas Kubilius sako: šernų „vizitai” į žmonių pasėlius bei sodybas darosi vis aršesni – į dideles kaimenes susivieniję žvėrys traukia ne tik į pamiškėse esančius laukus, bet ir į sodybas, kuriose ekologiškai auginamos daržovės.
Trečius metus iš eilės nuo šernų neatsiginanti Liucija Gudzevičiūtė šį rudenį tradicinės bulviakasio šventės, į kurią suguža draugai iš sostinės ir kitų kampelių, greičiausia neberengs. Priežastis paprasta – po trečiadienio nakties bulvių vagos liko tuščios. Ryte pakirdusi moteris tvėrėsi už galvos: jos bulvių laukas, esantis šalia namo, atrodė kaip po karo – žydėti pradėjusių bulvių kelmai išversti šaknimis į viršų, išknista pieva po obelimis, „patikrintos” ir burokų vagos.
„Pažiūrėkit, ką pridarė! Nepaliko žemėje nė kelmo, visus išvertė ieškodami mažų bulvyčių. Per karą tankai, važiuodami per daržus, tiek žalos nepridarydavo”, – sodybos šeimininkė rodė bulvių lauką, po nakties atrodantį kaip po fronto mūšių. Bulvienojais nuguldytas plotas derliaus nebeduos: jei kuris kelmas dar ir liko stovėti, dygliuotieji ir šių šaknis buvo pasiekę ieškodami skanėsto – vos užsimezgusių bulvyčių.
Sodybos šeimininkė guodėsi, jog žvėrys ją pergudravo. Moteris „bulviakasio” naktį du kartus kėlėsi ir ėjo į kiemą tikrinti, ar šernai nesitaiko į jos daržą, bet nieko įtartino nepastebėjo. Prieš tai buvusias naktis ji taip pat savo valdas saugojo. „Pas kaimynus Jonines šventė, skambėjo garsi muzika. Apsidžiaugiau, kad triukšmas atbaidys šernus”, – pasakojo L. Gudzevičiūtė. Tačiau šernai nutaikė progą ir moters bulvių lauką „išarė”. Kai kuriuos kelmus ji dar žada į vagas sukišti, bet ir pati netiki, kad iš triūso būs naudos, nes ant kelmų šaknų nebeliko užsimezgusių bulvyčių…
Išsamiau – ketvirtadienio GR.
Aldona Minkevičienė
