Tęsiame pasakojimą apie VšĮ Rokiškio Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro kolektyvą. Šįsyk – apie daugiau nei dvi dešimtis kilometrų nuo Rokiškio nutolusią Pandėlio ambulatoriją bei gydytojų Danutės ir Vitalijaus Juškų, Zinaidos Timofejevos, Vladimiro Tichonovo buriamą darnų penkiolikos darbuotojų kolektyvą, kurio rankose – daugiau nei pustrečio tūkstančio rajono gyventojų brangiausias turtas – sveikata…
Kaimo gyventojams
ranka pasiekiamos
visos būtiniausios paslaugos
Pandėlio centre, didingo pastato (Vytauto g. 10) pirmajame aukšte, įsikūrusioje ambulatorijoje prisiregistravę daugiau kaip pustrečio tūkstančio Pandėlio mieste bei jo apylinkėse gyvenančių asmenų, iš jų 450 – vaikai iki 18 metų.
„Lygiai prieš trisdešimt metų čia pradėjau savo, kaip gydytojo, kelią. Tuomet viskas atrodė kiek kitaip: neturėjome modernių patalpų, nieko nežinojome apie kompiuterius, dabartiniu metu tapusius kasdieniais darbo įrankiais, bei kitą „išmaniąją“ techniką, tarnaujančią žmogaus sveikatos tausojimo tikslais, tačiau ieškoti patarimo ir pagalbos ištikus bėdai čia skubėdavo dvigubai daugiau prisiregistravusiųjų nei šiandien. Žinant emigracijos mastus ir tai, jog šiuo metu Pandėlio seniūnijoje gyvena šiek tiek daugiau nei du tūkstančiai gyventojų, kurių gretos kasmet praretėja maždaug šimtu, o pasipildo vos dviem trim dešimtim, negali nejausti nostalgijos“, – sakė Pandėlio ambulatorijos vedėjas V. Juška.
Nuo pirmadienio iki penktadienio pacientams atviroje Pandėlio ambulatorijoje prieinamos visos šiandienos žmogui būtiniausios medicininės paslaugos: šeimos gydytojo apžiūra bei konsultacija, elektrokardiograma, įvairūs kraujo tyrimai (bendro cholesterolio kiekio, gliukozės, CRB koncentracijos kraujyje nustatymas ir kt.), šlapimo tyrimas, išmatų tyrimas užslėptam storosios žarnos kraujavimui nustatyti, vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų, krūties vėžio, priešinės liaukos bei storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos, atliekama regos patikra, daromos lašinės infuzijos, perrišamos ir tvarstomos žaizdos, atliekami masažai, pildomi dokumentai kompensacinei technikai gauti, specialiesiems poreikiams bei darbingumo lygiui nustatyti ir kt.
Net namuose –
viena koja darbu…
Užtikrinti sklandų ir savalaikį paslaugų teikimą Pandėlio ambulatorijoje padeda ranka rankon dirbanti penkiolikos žmonių komanda: ambulatorijos vedėjo bei vaikų ligų gydytojo V. Juškos ir bendruomenės slaugytojos Astos Urbonavičienės „duetas“ , vidaus ligų gydytoja Z. Timofejeva, šeimos gydytojo V. Tichonovo bei bendruomenės slaugytojos Reginos Budreikienės „duetas“, gydytojos odontologės D. Juškienės ir jos padėjėjos Jovitos Medekšienės „tandemas“, procedūrų kabinete besidarbuojanti bendrosios praktikos slaugytoja Danutė Šedienė, laborantė Renata Marmokienė, masažuotoja Angelė Tindžiulienė, registratorė Rita Čibinskienė, ambulatorijos švara besirūpinanti valytoja Viktorija Karosienė, vairuotojas ir ūkvedys Gintautas Butkus ir pagalbiniai darbininkai Saulius Kiburys ir Ričardas Karalius. G. Butkaus ir jo padėjėjų nuopelnas – ne vienerius metus už išpuoselėtą ambulatorijos aplinką pelnyti prizai.
„Visus mus sieja vienas ir tas pats – darbas ir gyvenimas Pandėly. Mūsų telefonai neįslaptinti, tad ištikus bėdai, nesvarbu – darbo diena ar jau po jos, savaitgalis ar šventė, vietos žmonės žino, kur kreiptis. Gal kitąsyk mintyse ir papiktauji, kad net namuose esi priversta viena koja gyveni darbu, bet kitaip tiesiog negali: jei reikia – kantriai aiškini, jei prašo – skubi į pagalbą“, – neslėpė A. Urbonavičienė.
Artėjant rugsėjui ragina
neatidėlioti profilaktinės
vaikų sveikatos patikros
Vos po poros savaičių į darželius ir mokyklas sugužės vaikai, tad jau prieš savaitę prie gydytojo V. Juškos kabineto durų ėmė būriuotis naujiems mokslo metams sąžiningai besiruošiantys rajono mažieji ir jų tėvai. „Dažniausios vaikų problemos – netaisyklinga laikysena, prastėjantis regėjimas ir antsvoris. Šiandienos vaikai pamiršo dviračius, slides, plaukiojimą, judriuosius lauko žaidimus. Auga savotiška tinginių karta, kuriai pasivaikščiojimą su draugu gryname ore atstoja virtualus bendravimas“, – susirūpinimo neslepia vaikų ligų gydytojas V. Juška. Jis savo mažiesiems pacientams bei jų tėveliams pataria pasinaudoti vasaros teikiamais patogumais bei malonumais tam, kad šaltąjį metų laikotarpį jie pasitiktų sutvirtėję ir užsigrūdinę.
Rugpjūčio antroji pusė vaikų ligų gydytojams – pats darbymetis. „Tam, kad netektų kiurksoti ilgiausioje eilėje prie kabineto durų, ambulatorijoje registruotų vaikų tėveliams patariame suskubti pasirūpinti profilaktine atžalos sveikatos patikra. Kai likus savaitei ar kelioms dienoms iki naujųjų mokslo metų pradžios prie kabineto ima būriuotis 40-50 profilaktiškai pasitikrinti norinčių mažųjų, sugebėti kiekvienam skirti pakankamai dėmesio tampa sudėtinga“, – sakė V. Juška, o paklaustas apie pačius sunkiausius darbo momentus neslėpė: „Per darbo praktiką yra tekę matyti visko: alkoholiu ir vaistais apsinuodijusių vaikų, mirštančių, sunkia nepagydoma liga sergančių kūdikių… Širdy išlieka visiškai viskas, nes esi ne robotas, o tik paprastas žmogus…“
Iššūkis – pacientų požiūrio
į mitybą keitimas
Vidaus ligų gydytoja Z. Timofejeva Pandėlio ambulatorijoje darbuojasi nuo 1978-ųjų. „Pamenu, kaip gavusi paskyrimą čia dirbti galvojau: nepatiks – išvažiuosiu, o susiklostė taip, jog apie kažką panašaus nesu nė susimąsčiusi“, – šypsosi gydytoja, kurios dėmesiu dalinasi daugiau nei tūkstantis Pandėlio ambulatorijos pacientų. „Apylinkė sparčiai senstanti, daugumą mano pacientų kankina širdies kraujagyslių, sąnarių, onkologinės ligos, insultai, miokardo infarktai ir kt. Dirbant be pagalbininkės kartais būna nelengva vienu metu ir klausyti žmogaus, ir pildyti kiekvienais metais vis didėjančią gydytojams primetamų popierių krūvą, tačiau mėgini laviruoti: pirmiausia žmogus, o popierizmas – tik fonas, kaip buvo darbo pradžioje – prieš daugiau nei tris dešimtmečius“, – nūdienos gydytojų darbo specifikos neslėpė Z. Timofejeva.
Pasak medikės, kasdienis betarpiškas bendravimas su pacientais ir noras įminti daugumos jų sveikatos problemų priežastis, seniai ją pastūmėjo į sveikos mitybos svarbos bendrai savijautai gilinimąsi. „Mano pacientai – kaimo žmonės, kurie nuo seno yra įsitikinę, kad sočiai pavalgyti, vadinasi, kiekvieną dieną sukirsti po didžiausią gabalą kiaulienos, išpliumpinti litrą riebaus naminio pieno su „bulka“ ir pan. Tuo tarpu šiandienos žmogaus dažniausios sveikatos problemos signalizuoja, jog pasimėgauti kiauliena užtektų vos karto per savaitę, o daržovių, vaisių, kruopų, žuvies ir duonos reikėtų vartoti daugiau. Dažną sunku įtikinti ir paprasto geriamojo vandens nauda mūsų organizmui. Kas belieka? Tiesiog mokyti savu pavyzdžiu“, – šypsosi gydytoja, o paklausta, ar bent namuose pavyksta atitrūkti nuo kasdien darbe ją užgriūvančių svetimų bėdų, neslėpė: „Labiausiai prasiblaškyti man padeda pamėgtos pilvo šokių pamokos, dėl kurių porą kartų per savaitę nepatingėdavau nuvažiuoti į Rokiškį. Taip pat gerai veikia istoriniai, biografiniai romanai, kelionių aprašymai ir realios kelionės. Tiesa, gerai savijautai, be abejonės, įtakos turi ir sveika mityba bei iš 108-erius metus gyvenusios močiutės perimta nuostata, jog pats geriausias – šviežias, o ne pašildytas maistas.“
Į odontologo kabinetą –
tik skausmo pastūmėti
Gydytojos odontologės D. Juškienės ir jos asistentės J. Medekšienės kabineto slenkstį Pandėlio ambulatorijos pacientai dažniausiai peržengia tik įspeisti dantų skausmo. „Plombuojam, šalinam dantis, ruošiame burnos ertmę protezuoti. Tuos, kuriems reikalinga chirurginė pagalba, siunčiame į didžiąsias klinikas“, – išvardinti nors nedidelę dalį Pandėlio ambulatorijos odontologo kabinete teikiamų paslaugų bandė D. Juškienė. Po poros metų darbo keturiasdešimtmetį švęsianti gydytoja tvirtino, jog keičiantis ir modernėjant darbo priemonėms nepakitęs išliko tik šiandienos ir anuometinio ambulatorijos paciento požiūris į odontologą. „Lankytis šiame kabinete žmonės paprastai nemėgsta. Vieni bijo danties gręžimo, kiti – rovimo, o trečiam net vizito suplanavimas ima kelti nerimą, nes nuo vaikystės atmintin įstrigęs storų didžiulių adatų ir švirkštų vaizdas, neveiksmingas nuskausminimas ir kt. Per šitiek metų spėjau įsitikinti, jog didžiausi bailiai, kaip bebūtų keista, – suaugę rimti vyrai“, – negalėdama paslėpti šypsenos, pripažino D. Juškienė, o paklausta, kokia didžiausia šių dienų žmogaus daroma klaida rūpinantis savo burnos sveikata, sakė: „Minkštas maistas ir nesirūpinimas elementaria burnos higiena – kiekvieną dieną nors du kartus per parą išsivalant dantis – daro savo: retas kuris pacientas šiandien gali pasigirti visiškai sveikais dantimis.“
Darbo nedidelėje ambulatorijoje
didžiausias privalumas –
žinojimas ir pažinojimas
Ne pirmą dešimtmetį šeimos gydytojo V. Tichonovo ir bendruomenės slaugytojos R. Budreikienės „tandemas“ rūpinasi daugiau nei tūkstančiu Pandėlio ambulatorijos pacientų. Pasak jų, vienas didžiausių darbo nedidelėje ambulatorijoje privalumų yra tai, jog per šitiek metų betarpiško bendravimo su pacientais daugelio jų vargai ir bėdos kartais nuspėjami iš pusės žodžio. „Dažnai vos pacientui peržengus kabineto slenkstį automatiškai imi rašyti jam reikalingų kompensuojamųjų vaistų receptą ar pildyti siuntimą dėl iš anksto numatyto vizito pas gydytoją specialistą. Kitam priminti apie atėjusį laiką dalyvauti kokioje nors prevencinėje ligų programoje tenka tiesiog gatvėje. Skaudžiausia būna tada, kai prieš kurį laiką profilaktiškai dėl gimdos kaklelio ar krūties vėžio pasitikrinti atsisakiusi moteris vėliau nudelbusi akis pripažįsta, kad tą daryti – per vėlu…“ – neslėpė R. Budreikienė ir pastebėjo, jog ambulatorijoje prisiregistravę vyrai į analogiškas specialiai jiems skirtas prevencines programas paprastai žiūri atsakingiau.
Kai tenka atlikti
daug vaidmenų…
Greitai darbo ambulatorijos procedūriniame kabinete dvidešimtmetį minėsianti bendrosios praktikos slaugytoja D. Šedienė, daugelio kolegų ir pacientų vadinama tiesiog Danute, sakosi savęs niekur kitur ir neįsivaizduojanti. „Profilaktinis skiepijimas, intraveninių sistemų statymas, kraujo ėmimas iš venos, žaizdų tvarstymas ir perrišimas, ausų kamščių plovimas ir kt. – tai mano kasdienybė. Bėgant dešimtmečiams daug kas keitėsi – vaistai, medžiagos, įrankiai, tačiau pats veiksmas – durti tam, kad pagelbėtum, išliko tas pats“, – šypsosi ji ir pripažįsta, jog kiekvienas nesėkmingas bandymas širdin akmeniu gula iki šiol. „Kaipgi neimsi į galvą, kai kitam sukeli skausmą?“ – retoriškai klausia ji ir pripažįsta, jog kabinete, kuriame atėjusiajam kartais tenka praleisti ir gerą pusvalandį, kol sulašės lašinė, dažnai tenka atlikti ne tik slaugytojos, bet ir guodėjos, psichologės, drąsintojos vaidmenį…
Užs. 1565
