Gimtasis Rokiškis Žmonės Panemunio bibliotekininkė Elena pati mažai skaito, tačiau visada turi ką pasiūlyti kitiems

Panemunio bibliotekininkė Elena pati mažai skaito, tačiau visada turi ką pasiūlyti kitiems

Tęsiame pažintį su mūsų krašto bibliotekininkėmis. Dažnos dirbančios bibliotekoje moters kasdienybė neatsiejama ne tik nuo naršymo knygų lentynose, bet ir nuo skaitymo. Kai kurios vis tik nesuspėja visko aprėpti. Nepaisydama to, Elena Baronienė į mėgstamą darbą Panemunyje važinėja iš Pandėlio ir džiaugiasi suteiktomis galimybėmis.

828
0

Su kokiomis viltimis žiūrite į šiuos metus – kokie planai, sumanymai, o galbūt ir sunkumai?

– Panemunis – tai miestelis, kurio istorija labai gili ir prasminga. Pati gyvenu Pandėlyje ir kiekvieną darbo dieną vykstu į Panemunį. Ši vieta man tapo lyg antri namai. Pradėjus dirbti, žmonės mane pasitiko labai nuoširdžiai ir svetingai, nors buvau jauna ir nepažįstama. Esu dėkinga kiekvienam Panemunio krašto žmogui, kuris įsileido mane į savo širdį. Dėl ryšio su šio krašto žmonėmis tikiuosi tik geriausių dalykų. Taip, su kiekvienais metais tenka matyti, kaip bibliotekos lankytojai palieka šį žemiškąjį pasaulį, kiti pakeičia gyvenamąją vietą, dar kiti dėl sveikatos problemų vis rečiau apsilanko bibliotekoje… Kas bebūtų, visada stengiamės prisitaikyti ir rasti būdų, kaip atsiliepti į žmonių poreikius. Juk biblioteka – tai ne tik ta vieta, kur gali skolintis knygų ar spaudos… Tai daug daugiau! Ypač mažame miestelyje!

Visuomet įsilieju į Panemunio miestelio gyvenimą, aktyviai dalyvauju Panemunio bendruomenės veikloje, kultūriniame gyvenime. Organizuoju įvairius literatūrinius, kultūrinius renginius, kitas veiklas. Šiais metais minėjome Panemunio „Angelo“ atidengimo dvidešimtmetį, todėl stengiausi aktyviai prisidėti prie organizacinių veiklų… Labai džiaugiuosi, kad mane supa geranoriški, veiklūs ir nuoširdūs Panemunio krašto žmonės. Tada visi sumanymai ir planai tampa lengviau įgyvendinami. O Panemunio krašte tikrai yra ką veikti. Juk šis kraštas dovanojo daug didžių ir garbingų žmonių, kurie paliko ryškų pėdsaką istorijoje. Tad kiekvienais metais turime kuo didžiuotis, ką prisimininti ir pagerbti.

Ar daug savęs tenka atiduoti bibliotekai? Ką gaunate už tai mainais?

– Nuo mažens jaučiu polinkį į literatūrą, meną, kūrybą… Bibliotekoje lankydavausi nuo mažens, vaidindavau lėlių teatre „Padaužiukai“. Labai žavėjo bibliotekininkė, lėlių teatro režisierė Nadiežda Ivanova. Niekada negalvojau, kad tapsiu šios moters kolege. Stengiuosi, kad bibliotekos lankytojai būtų patenkinti. Kaip minėjau, į biblioteką žmonės kreipiasi ne tik pasiskolinti knygų ar spaudos. Čia juos konsultuojame kompiuterinio raštingumo, išmaniojo telefono naudojimo klausimais, suteikiame žmogui ir užimtumą, vietą susitikti, pabendrauti, išmokti kažką naujo, pamatyti įvairius meno kūrinius, rankdarbius… Savo laiko dažnai neskaičiuoju. Svarbu, kad besikreipiantis žmogus jaustųsi gerai ir gautų kuo didesnę naudą.

Išsamiau skaitykite antradienio “Gimtajame…”

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus