Gyvas kultūros paveldas
„Projekto tikslas – aktualizuoti Algirdo Svidinsko – folkloristo, pedagogo, tarmių puoselėtojo, kanklių meistro, bardo ir aktyvaus bendruomenės nario – atminimą, tęsiant jo pradėtas iniciatyvas ir skleidžiant jo kūrybą kaip gyvą kultūros paveldą. Šis projektas aktualus visai Panevėžio apskričiai, nes išsaugo Rytų Aukštaitijai būdingas kalbines ir muzikinės tapatybės tradicijas. Algirdas – vienas ryškiausių Aukštaitijos folkloro sąjūdžio veikėjų, visą gyvenimą paskyręs tarmėms, liaudies muzikai, kanklėms ir jaunimo įtraukimui į etnokultūrą. Projektas „Buvau ir būsiu“ siekia tęsti jo darbus – skatinti kalbėti tarmiškai, groti kanklėmis, dainuoti lietuviškai ir didžiuotis savo krašto kultūra. Iniciatyva padės išlaikyti gyvą Rytų Aukštaitijos kultūros pulsą ir prisidės prie Panevėžio apskrities kultūrinės tapatybės stiprinimo, remiantis vietos tradicijomis, tarmėmis ir bendruomenės kūrybine atmintimi“, – sakė projekto autorė Birutė Bagdonienė.
Kas vyks?
„Pirma, tai bus A.Svidinsko pagamintų devynstygių kanklių paroda. Parodoje bus eksponuojamos autentiškos Algirdo Svidinsko rankų darbo kanklės, šiuo metu saugomos įvairių Lietuvos folkloro bendruomenių narių. Parodą papildys informaciniai stendai apie jo gyvenimą, kūrybą ir veiklą. Taip pat vyks kūrybinės dirbtuvės su etnografu. Dirbtuvėse jaunimas susipažins su kanklėmis – sužinos, kaip jos gaminamos, iš kokių medžiagų kuriamos, kuo ypatingas jų skambesys. Dalyviai taip pat išbandys muzikavimą kanklėmis ir gilinsis į kankliavimo tradicijas, mokydamiesi jas puoselėti, saugoti ir perduoti iš kartos į kartą. Rudenį numatytas koncertas „Buvau ir būsiu“. Koncerte dalyvaus A. Svidinsko bičiuliai, jaunieji atlikėjai, folkloro kolektyvai. Skambės jo sukurtos dainos, bus pasakojama apie jo kūrybą, reikšmę Aukštaitijos kraštui ir Lietuvai“, – sakė B. Bagdonienė. Ji šiandien jau pradėjo formuoti A. Svidinsko pagamintų kanklių parodą „Jei kas turi, tegu susisiekia su manim, tie, kas galėtų paskolinti kankles parodai“, – sakė pašnekovė. Anot B. Bagdonienės, A. Svidinskas buvo dosnus – jis dovanodavo, o kiek išdovanojęs , niekas tiksliai nežino, šiandien proga tai atsiminti, pamatyti kankles vienoje vietoje.
Jo kryželis – folkloras
Prieš keletą metų Kultūros ministerija teikė premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams. Viena iš trijų premijų už etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimą ir skleidimą atiteko Algirdui Svidinskui, „kurio ilgametė veikla itin reikšminga lietuvių etninės kultūros ir tarmiškos kūrybos plėtrai ir sklaidai, tautinės savimonės puoselėjimui, turi edukacinę ir išliekamąją vertę, ryškų poveikį visuomenei“.
Zarasiškis pagal kilmę A. Svidinskas Rokiškyje visuomet bus ypatinga figūra, žmogus, „kurio kryželis – folkloras“. O Rokiškio savivaldybė duoklę bardui, dainiui, folkloristui, „Gastautos“ įkūrėjui Algirdui atidavė 2021 metais, kai nusprendė, kad sidabro ženklas „Už nuopelnus Rokiškio krašto kultūrai“ turi atitekti būtent jam.
Kaip inžinierius A. Svidinskas dirbo statant senąją Rokiškio autobusų stotį, kūrė „Ambroziją“, atgaivino Dusetų žirgų lenktynes, nešinas kanklėmis ir gitara dalyvavo Sąjūdyje, rengė festivalius ir kūrė bei puoselėjo folkloro kolektyvus. Be abejonės, jis ir poetas, ir muzikantas, išmokęs, atsinešęs visa iš tėvų. Asmenybė, kurioje telpa daug. Nors baigė inžinerijos mokslus, visgi širdžiai neįsakysi – nugalėjo kūrėjas, nugalėjo kalbos puoselėjimas, muzika, tradicijos, tarmės. Atsidavimas tam visa dūšia ir talentais. Todėl šiandien su folkloru susijusius jo apdovanojimus, gautus iš aukščiausių šalies asmenų, galima skaičiuoti dešimtimis.
„Kultūros žmogus turi dirbti ne kažkokiam abstrakčiam klausytojui, o visų pirma kolektyvo žmonėms ir mažai grupei žmonių, kurie besąlygiškai palaiko kolektyvą. Tik tada ir tu, ir kolektyvas išliks sąžiningi prieš save ir tai neleis būt abejingiems ir kitiems klausytojams“, – yra rašęs atsakyme laikraščiui gavęs sidabro ženklą „Už nuopelnus Rokiškio krašto kultūrai“.
Svarbiausi apdovanojimai
2009 m. Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės medalis;
2010 m. 10-ojo festivalio organizatorių „Akacijų alėja“ padėka „Už ištikimybę“;
2012 m. Kauno rajono savivaldybės trečio lygio garbės ženklas už etnokultūros puoselėjimą ir dainuojamosios poezijos populiarinimą;
2018 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis;
2018 m. LR Seimo įsteigtas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukime Lietuvai“ už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą;
2019 m. folkloro klubo „Patrimpas“ Lieporių kalavijas už nuopelnus Lietuvai, tradicinės kultūros saugojimą;
2021 02 16, minint Nepriklausomybės atgavimo 30-metį, LR Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen padėka už ilgametę veiklą etninės kultūros srityje, už indėlį saugant ir puoselėjant tarmes bei lietuvių folkloro tradicijas.
Keli faktai iš Rokiškio laikotarpio
1981 m. Rokiškyje įkūrė jaunimo folkloro ansamblį, vėliau pasivadinusį „Gastauta“ ir gyvuojantį iki šių dienų. „Gastautai“ A. Svidinskas vadovavo iki 1990 m.
Jo organizuotų ekspedicijų Rokiškio rajone, ir ne tik, kraitis – užrašyta ir Lietuvos tautosakos archyvui pristatyta apie pusantro tūkstančio liaudies dainų, instrumentinių kūrinių, pasakojamosios ir smulkiosios tautosakos kūrinių. Šiuos kūrinius ir šiandien galima išgirsti „Gastautos“ pasirodymuose.
1988 m. Rokiškio kultūros mokykloje (vėliau kolegija) kartu su Algiu Bagdonu įkūrė folkloro specialybę.
1992 m. Rokiškyje buvo išleista jo poezijos knygelė „Buvau ir būsiu“. Tai buvo „Gimtojo Rokiškio“ leidinys.
