Rytoj – Pasaulinė aplinkos apsaugos diena, skirta skatinti visame pasaulyje aplinkos apsaugą. Rajono aplinkosaugininkai sako, kad jiems didžiausia profesinė padėka – visuomenės pastangos darniai gyventi su gamta. Bet iki žmogaus ir aplinkos draugiškos bendrystės gamtos sargams teks įveikti dar ne vieną slenkstį.
Užsisenėję gamtos „šašai“
„Rajone turime du didelius skaudulius. Tai miesto prieigose esanti ir ekologine nelaime daug metų grasinanti buvusi bitumo bazė ir senoji Juodupės miestelio katilinė. Pastaroji paversta griuvėsiais, lyg vaiduoklis stūkso nebenaudojamas milžiniškas kaminas. Įmonė, turėjusi panaikinti senąją katilinę, išsigabeno metalą ir bankrutavo palikusi aibę nebaigtų darbų“, – dėstė rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėja Danutė Baronienė. Tačiau šis objektas, palyginti su bitumo baze, kur kas menkesnis gamtos sergėtojų rūpestis, nes katilinės griuvėsiai aplinkos neteršia, tik darko vaizdą. O be stogo likusi bitumo saugykla gali bet kada užgriūti ekologine nelaime. Prieš gerą dešimtmetį šis objektas Aplinkos ministerijos sprendimu buvo pripažintas vienu pavojingiausių šalyje: skirta lėšų pirminiams darbams, tačiau sutvarkyti didelės taršos objekto iki šiol nepavyko.
Nuotekas – į pievą arba… pas kaimynus
Rajone gausu ir kitų neišspręstų problemų, dėl kurių žmogus tampa gamtos priešu: aplinkos teršimas buities nuotekomis, necivilizuotas šiukšlių tvarkymas, atmosferos tarša ir kita.
„Turime per 40 miestelių ir stambesnių kaimų, o valymo įrenginiai yra vos 7 gyvenamose vietovėse, neįskaitant miesto. Nereikia nė klausti, kur žmonės deda nuotekas… Vieni turi senus rezervuarus, bet iš jų senu įpročiu teršalus išgabena į pamiškes, palaukes, nebenaudojamų gamybinių pastatų teritorijas, kiti laisvai paleidžia į aplinką, pila į savo ar kaimyno daržus. Sutarčių su nuotekų tvarkytojais labai mažai. Net prie nuotekų tinklų dalis gyventojų atsisako prijungti naujus ūkius“, – dėstė D. Baronienė.
Vienas paskutinių taršos nuotekomis atvejų nustatytas šią savaitę Laibgalių kaime. Su kaimynu nesutarianti gyventoja, savo žemėje aptikusi nuotekas, atkasė vamzdį, iš kurio tekėjo dvokiantis skystis. Iškviesti aplinkosaugininkai nustatė, kad ši smarvė atbėga iš kaimyno sodybos. Įrodymų į kampą įspiestam gamtos teršėjui teko pripažinti kaltę ir mokėti administracinę baudą bei panaikinti nelegalią nuotekų šalinimo įrangą.
Pasak aplinkosaugininkės, savo lėšomis kaimuose ar miesteliuose įsirengti valymo įrenginius žmonės nepajėgūs, jie laukia pagalbos iš savivaldybės. Tačiau yra gyventojų, pralaužusių ledus – savo kiemuose jie statosi individualius valymo įrenginius ir gerą pavyzdį rodo kaimynams. D. Baronienės nuomone, galėtų aktyvesnės būti ir kaimo bendruomenės: skatinti gyventojus teikti projektus valymo įrenginiams, nes kaimas ar miestelis, turintis 200 ir daugiau gyventojų, gali pretenduoti į finansinę paramą.
Bėda – šiukšlės
„Atliekų tvarkymas šiandien ir prieš dešimt metų – du skirtingi dalykai“, – sakė rajono savivaldybės ekologas Darutis Krivas. Jis tikisi, jog komunalinių atliekų civilizuotas tvarkymas pamažu gyventojams įaugs į kraują: „To per dieną ar metus nepasieksi. Reikia laiko atpratinti gyventojus nuo senų įpročių visas šiukšles mesti į bendrą konteinerį, o dar blogiau – į pamiškę ar pakelę.“
Ekologo teigimu, pasitvirtino AB „Rokiškio komunalininkas“ eksperimentas privačių namų ūkiams išdalinti spalvotus plastiko maišus stiklui, plastikui ir popieriui. „Gyventojams tai labai patogu: atliekas išrūšiuoja, maišai pagal grafiką išgabenami. Kauno gatvė, kurioje gyvenu, surinkimo dienomis mirguliuoja spalvotais maišais. Vadinasi, žmonės rūšiuoja“, – gyvais pavyzdžiais rūšiavimo progresą iliustravo D. Krivas.
Anot jo, pamažu keičiasi gyventojų atliekų tvarkymo įpročiai ne tik mieste, bet ir kaime. Nors yra žmonių, vis dar besikratančių individualių konteinerių ir tvirtinančių, kad šiukšlių neturi. Šių gyventojų namų ūkio atliekos iškeliauja į bendrus konteinerius, pamiškes, krosnis ir teršia aplinką. Ekologas įsitikinęs: tokią „praktiką“ padėtų išgyvendinti visuotinis šiukšlių mokestis.
Pastarosiomis dienomis mieste ir seniūnijų didesniuose kaimuose bei miesteliuose bus pastatyti nauji konteineriai. Rokiškyje atsiras 10 naujų vietų su rūšiavimui skirtais konteineriais „varpeliais“, 40 „varpelių“ komplektų (atskiri – popieriui, stiklui ir plastikui) bus pastatyta ir miesteliuose bei kaimuose, kur jie pakeis neestetiškus, nusidėvėjusius metalinius konteinerius. „Savivaldybė ir „Rokiškio komunalininkas“ lygiomis dalimis nupirko 166 konteinerius „varpelius“: 56 – plastikui, 52 – popieriui ir 58 – stiklui. Šie konteineriai jau pradėti dalinti“, – dėstė ekologas ir pridūrė, kad belieka tikėtis gyventojų sąmoningumo ir atliekų rūšiavimo talpų negadinti.
Anot D. Baronienės ir D. Krivo, būtina keisti atliekų tvarkymo tradiciją prie kapinių, ypač kaimuose, ir kurios dažnai lankomos. „Konteineriai pilni, prie jų – kalnai gėlių, žolių, šakų, plastikinių indelių ir kitokių šiukšlių“, – dėstė D. Baronienė, gegužę aplankiusi kapinių prieigas ir ten aptikusi daug netvarkos. Pasak pašnekovės, gyventojai skundžiasi, kad šiukšlės išgabenamos per retai, o seniūnai – kad į konteinerius sukrautas mišrias atliekas tenka išrūšiuoti, nes komunalininkai nerūšiuotų kratosi arba reikalauja už jas brangiai mokėti. D. Krivo teigimu, prie kiekvienų kaimo kapinaičių, kurios lankomos negausiai, konteinerių nepristatysi, nes talpas būtina prižiūrėti, turinį išgabenti.
Požiūris ir įpročiai keičiasi
Įvardinę didžiausias rajono aplinkosaugos problemas D. Baronienė ir D. Krivas pasidžiaugė, kad gyventojų požiūris į aplinkosaugą keičiasi: žmonės pratinasi prie nuotekų tvarkymo ir atliekų rūšiavimo naujovių, dalyvauja aplinkosauginėse akcijose, vis dažniau pabaksnoja aplinkos teršėjams ir apie tokius praneša gamtos sargams. Aplinkosaugininkų pagalbininkais – neetatiniais inspektoriais – šiemet tapo 10 rajono gyventojų. Tai – nemenka paspirtis, bet tik pustrečio aplinkos apsaugos specialisto etato turintiems agentūros pareigūnams užduočių rajone, pagal teritoriją viename didžiausių šalyje, – iki kaklo.
Neišskirtinis
„Visi rajonai turi po 2-3 „šašus“. Jūs – nesutvarkytą bitumo bazės teritoriją, Juodupės miestelio senąją katilinę. Anksčiau turėjote didžiulį skaudulį, grasinusį ekologine nelaime – Baušiškių pavojingų chemikalų kapinyną, jį prieš keletą metų pavyko likviduoti“, – dėstė Panevėžio RAAD direktorius Valdemaras Jakštas. Pasak jo, tarp apskrities rajonų Rokiškis aplinkosaugine situacija neišsiskiria: visur panašios problemos – nuotekų valymas, atliekų rūšiavimas, nelegalūs sąvartynai. Prieš keletą metų apskrityje uždaryti 95 sąvartynai, teritorijos rekultivuotos. Pareigūnas viliasi, kad nebeliks ir ekologine nelaime grasinančių taršos objektų, užsilikusių nuo sovietmečio. Tik prireiks nemažai laiko, nes tokių objektų likvidavimas valstybei brangiai kainuoja. „Danai 100 metų atliekas rūšiuoja, o mes dar tik mokomės“, – sakė V. Jakštas, pridūręs, jog šioje srityje Lietuva pasivys didelę aplinkosaugos patirtį turinčias vakarų valstybes, nes brangiausia, ką turi žmonija, – gamta.
Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos proga V. Jakštas įteikė padėką Rokiškio agentūros vyresniajam specialistui Valdui Paviloniui už reiklumą ir kūrybiškumą sprendžiant rajono aplinkosaugos problemas.
GR inform.
