Gruodžio 4 d. Kriaunų seniūnijoje vykusiame gyventojų susitikime žmonės gavo gausybę naudingos informacijos jiems labiausiai rūpimais atliekų rūšiavimo klausimais.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros vedėja Danutė Baronienė populiariai išdėstė atliekų rūšiavimo subtilumus: kodėl ir kaip reikia rūšiuoti, kokią naudą galima gauti ir koks rūšiuotų atliekų likimas.
Aplinkosaugininkė gyventojams aiškino, jog visos atliekos vežamos į antrinių žaliavų perrūšiavimo bazę. Čia atskiriamos netinkamos atliekos, o tinkamos suskirstomos pagal rūšis, supresuojamos ir išvežamos į perdirbimo gamyklas. Po rūšiavimo netinkamos perdirbti atliekos panaudojamos energijos gamybai.
Žaliųjų atliekų, kurių kaimiškoje vietovėje susidaro daug, D. Baronienė siūlė nevežti į šias atliekas tvarkančias įmones, nes nugabenimas nepigiai kainuoja, o patiems kompostuoti ir pasigaminti naudingos bei brangios trąšos – komposto.
Žinoma, viena aktualiausių kriauniškiams temų – kaipgi rūšiuoti atliekas neturint tam specialių konteinerių? Pasak D. Baronienės, namuose galima turėti atskiras keturias dėžes arba maišus: bendrą komunalinėms atliekoms, popieriui ir kartonui, plastmasei, stiklui. Galima į vieną atskirą maišą kaupti perdirbamas atliekas (popierių ir kartoną, plastmasę, stiklą) ir prie konteinerių jas išrūšiuoti (sudėlioti į atskirus „varpelius“).
D. Baronienės teigimu, dažnai žmonės nežino, į kurį konteinerį mesti popierines nosinaites. Išrūšiuotos popieriaus atliekos privalo būti švarios, neužterštos riebalais, kitomis medžiagomis. Panaudotos nosinaitės suteptos, gali plisti įvairios infekcijos, ligos, dėl to jas reikėtų mesti į buitinių atliekų konteinerį. Į popieriui skirtą konteinerį negalima mesti ir suteptų dėžių nuo maisto, tapetų, servetėlių, tualetinio ir kalkinio, vandeniui ar drėgmei atsparaus impregnuoto arba kreiduoto popieriaus bei kartono, laminuoto popieriaus. Negalima į popieriui skirtus konteinerius mesti ir picų dėžių: nors jos pagamintos iš kartono, bet dažniausiai būna suterštos riebalais.
Dauguma lankstinukų ir reklaminių laikraštukų tinka perdirbti, todėl juos reikėtų mesti į popieriaus konteinerį.
Tuščios konservų, alaus skardinės, metaliniai dangteliai ir kitos metalo atliekos turi keliauti į plastiko konteinerį. Taip pat ir „Tetrapak“ pakuotės, kurių vis dar randama popieriaus konteineriuose. Foliją ir folijos pagrindu pagamintą pakuotę (jogurto, grietinės, saldainių, cigarečių, kepimo foliją ir kitą) reikia mesti į plastiko konteinerius.
Senų mobiliųjų telefonų, tuščių spausdinimo kasečių, kitos smulkios elektroninės įrangos negalima mesti į buitinių atliekų konteinerius. Kai kuriose įstaigose, beveik visuose prekybos centruose, dažnai ir mokyklose, yra pastatyti konteineriai, skirti elektroninėms atliekoms surinkti. Stambesnes elektronines atliekas reikia vežti į didelių gabaritų surinkimo aikštelę. Taip pat tokias atliekas superka ir kai kurios elektronikos parduotuvės.
Kaitrines lemputes žmonių namuose pakeitė elektrą taupančios lemputės. Kaitrines, joms perdegus, buvo galima mesti į stiklo konteinerį. Tačiau taupančiųjų lempučių stiklo konteinerin mesti nevalia, nes jose yra pavojingo gyvsidabrio. Jei tokios lemputės patenka į buitinių atliekų konteinerį, o iš jo – į komunalinių atliekų sąvartyną, gyvsidabris gali užteršti gruntinius vandenis – padaryti didelę žalą gamtai ir žmonių sveikatai.
Į atliekų konteinerius negalima mesti ir pasenusių vaistų. Juos priima visos vaistinės ir utilizuoja.
GR inform.
