Daug metų neišsprendžiama aplinkosaugos problema – rajono gyventojų nenoras civilizuotai tvarkyti buities nuotekas. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio agentūros vedėja Danutė Baronienė sakė, jog atsikratyti teršalais pagal keliamus gamtosaugos reikalavimus vengia net ir miesto sodybos, prie kurių nutiesti nauji nuotekų tinklai.
Tą patvirtino reidas, kurio metu rajono aplinkosaugininkai, miesto seniūnijos ir UAB „Rokiškio vandenys“ atstovai tikrino, kaip nuotekas tvarko J. Gruodžio, Stoties, Strazdelio, Draugystės ir Geležinkeliečių gatvių, kuriose įrengti vandens bei nuotekų tinklai, gyventojai.
Rezultatai nėra džiuginantys: galimybę naudotis centralizuota nuotekų surinkimo sistema turi beveik 100 sodybų, bet šia paslauga naudojasi mažiau nei pusė namų. J. Gruodžio gatvėje iš 23 namų prie nuotekų tinklų prisijungė 11, Stoties g. iš 18 sodybų – 9, Strazdelio g. iš 14 namų – 5, Draugystės g. iš 9 – 5 namai. Geležinkeliečių gatvė, kurioje taip pat yra vandentiekio ir nuotekų tinklai, dar laukia patikrinimo.
Anot D. Baronienės, gyventojų, savo sodybų neprijungusių prie nuotekų tinklų, pasiaiškinimai beveik identiški: neturi pinigų, baiminasi, kad nuotekų šalinimo paslauga bus per brangi. „Gyventojai buities teršalus kaupia duobėse, bet jos neatitinka aplinkosauginių reikalavimų. Be to, nežinia, kas ir kur duobių turinį išveža, nes žmonės neturi jokių nuotekų šalinimo sutarčių ir išvežimą įrodančių dokumentų“, – prastą situaciją komentavo rajono aplinkosaugos vadovė. Pasak jos, jeigu žmonių duobių nuotekas išvežtų specialius leidimus turinčios įmonės, ši paslauga jiems kainuotų brangiau nei mokestis už nuotekas centralizuotais tinklais. Kadangi nėra įrodymų, kad iš duobių nuotekos patenka į valymo įrenginius, gamtos sergėtojai beveik neabejoja, kad teršalais atsikratoma nusikalstamu būdu – jie išpilami į pakrūmes, pamiškes, laukus. Tačiau nesant gamtos teršimo įrodymų, nėra galimybių ir galimus teršėjus nubausti.
Pasak D. Baronienės, minėtų gyventojų nuotekų duobės yra 3–5 kub. m talpyklos. Pagal specialistų paskaičiavimus, per metus vienam gyventojui tenka apie 50 kub. m buities nuotekų, per mėnesį – 3–4 kub. m. Taigi, jeigu šeimoje yra keli asmenys, tuštinti duobes reikia kelis kartus per mėnesį.
Kaimiškose vietovėse nuotekų tvarkymo situacija dar prastesnė.
Milijonai – atliekoms sąvartynuose mažinti
Europos Komisija (EK) priėmė žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį. Juo Europos verslo įmonėms ir vartotojams siekiama padėti pereiti prie stipresnės žiedinės ekonomikos, tausojančios gamtos išteklius. EK pasiūlyti veiksmai padės sukurti uždarą produktų gyvavimo ciklą: bus perdirbama daugiau atliekų, o medžiagos bus naudojamos pakartotinai.
Pagrindiniai žiedinės ekonomikos veiksmų plano veiksmai: siekiama iki 2030 m. perpus sumažinti maisto atliekų kiekį, bendras Europos Sąjungos uždavinys – iki 2030 m. užtikrinti, kad būtų perdirbama 65 proc. komunalinių ir 75 proc. pakuočių atliekų. Privalomas uždavinys – iki 2030 m. sumažinti į sąvartynus išmetamų atliekų kiekį iki 10 proc. visų atliekų. 2013 m. Lietuva perdirbo 21 proc. komunalinių atliekų, į sąvartynus vežė 64 proc. komunalinių atliekų.
Žiedinės ekonomikos veiksmų planui įgyvendinti bus skirtas didesnis kaip 650 mln. Eur finansavimas pagal programą „Horizontas 2020“ ir 5,5 mlrd. Eur finansavimas iš struktūrinių fondų. Europos Sąjungoje maisto atliekos sudaro 30 proc. visų atliekų.
Pagal statistiką, iš Baltijos šalių blogiausiai atrodo Latvija – 17 proc. perdirbamų atliekų, o 83 proc. keliauja į sąvartynus. Lietuvoje perdirbama 29 proc. atliekų, o 64 proc. keliauja į sąvartynus. Estijoje 20 proc. atliekų perdirbama, vos 16 proc. jų keliauja į sąvartynus, nes daug atliekų deginama energijai gauti.
Nuo ateinančių metų vasario pradėjus veikti užstato sistemai, tikimasi, kad atliekų kiekiai sumažės, nes sumažės išmetamų plastiko, stiklo butelių, skardinių.
Merai – Aplinkos ministerijoje
Gruodžio 1-osios popietę Aplinkos ministerijoje šalies savivaldybių merai susitiko su aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku. Susitikime aptartas savivaldybių vaidmuo kuriant atliekų tvarkymo sistemas, pristatyta dvinarė atliekų sistema, jos etapai ir privalumai.
Ministras Kęstutis Trečiokas akcentavo, jog savivaldybių vaidmuo atliekų tvarkymo sektoriuje yra itin svarbus: jose kuriamos savarankiškos sistemos, registruojami atliekų turėtojai, sudaromos sutartys su organizacijomis, užtikrinamos paslaugos gyventojams, parenkami atliekų tvarkytojai, nustatoma rinkliava. Ministerijos vadovo teigimu, atliekų tvarkymo plėtra – valstybės interesas ir prioritetas, todėl svarbu, kad atliekos būtų efektyviai tvarkomos visose savivaldybėse, o tvarkymas ir apskaita vyktų skaidriai, paslaugų kainos būtų sąžiningos ir pagrįstos.
GR inform.
