„Dažniausiai vištos užsinori perėti pavasarį, o mano baltoji mama užsinorėjo tapti, kai tik prasidėjo rugpjūtis“, – šypsojosi skaitytoja. Ji prisiminė, kad josios močiutė jai vaikystėje yra pasakojusi, kad rugpjūtį išperėti viščiukai vadinami „gubiniais“. „Seniau, kai kaimuose žmonės javus kuldavo rankomis, rišdavo laukuose tokias javų gubas. Tai baba sakydavo, kad tokiu laikotarpiu išperėti „gubiniai“ viščiukai – tai jau paskutiniai“, – sakė vištų augintoja.
Perekšlė jos kieme vedžioja penkis viščiukus. Vienas jų, kaip juokauja Skaitytoja, – įvaikintas. „Viena pažįstama moteris, irgi laikanti vištų, rado tvarte, ėdžiose, šiene cypsintį vieną mažutėlį. Sakė, kad višta, vieną viščiuką išperėjusi, jo neauginanti ir visai palikusi. Tai sugalvojom viščiuko „įvaikinimo“ operaciją. Vakarop, prietemoj, pakišom po mano parekšle. Ryte atsikeliu, – vedžioja kartu su kitais, neskriaudžia. Gerai. Bet jis toks mažesnis už savo įbrolius, silpnesnis, lėtesnis, tai kad atsigautų, jį maitinu papildomai virtu kiaušinio tryniu“, – porino skaitytoja.
Daugiau „Gimtajame…“
