Pernai buvo pasakojama atkurta vadinamojo Ščiukos namo istorija, o šiemet ekskursija po miesto centrą tęsėsi net pusantros valandos ir papasakotos trijų pastatų linksmos ir tragiškos istorijos: banko, stovinčio Nepriklausomybės aikštės gale, Zametų „namo su bokšteliais“ ir Ščiukos namo.
Nors muziejininkai kaskart stebisi susirinkusiųjų gausa, betgi atskirų namų ir jų statytojų bei gyventojų istorijos tokios įdomios, kad galima klausytis ir klausytis. Net antrą ar trečią kartą. Juolab kaskart tos istorijos plečiasi, turtingėja, įdomėja, nes atsiranda naujų duomenų, nors liudininkų pamažu nelieka.
Vertos dėmesio ir Kielų (Matas Kiela statė banko pastatą), ir Zametų, ir Ščiukų šeimų istorijos, nors daugumas besidominčiųjų jas jau žino, o naujausiai istorikų išnagrinėtą Ščiukų šeimos kilmę ir likimą dar pernai „Gimtajame…“ aprašė muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Laima Skardžienė. Ilgą laiką manyta, jog Zametai buvo išžudyti 1941 metais holokausto metu naikinant Rokiškio getą ar spėjo emigruoti į Izraelį. Pasirodo, nemaža šios žydų pramonininkų ir prekybininkų šeimos dalis emigravo į Braziliją, kur iki šiol gyvena, o vienas šeimos palikuonių ieškodamas giminės šaknų buvo atvykęs ir į Rokiškį, tad yra galimybių išplėsti ir šį pasakojimą.
Mažiausiai girdėta iš šios ekskursijos istorijų buvo apie trečiame dešimtmetyje tvarkant miesto centrą burmistro paskelbtą įsakymą nutinkuoti namų fasadus. Papildomų išlaidų niekas ir niekada nenori, tad ir tuomet kilo nemažas triukšmas, prekybininkai iš pradžių griežtai protestavo, bet buvo priversti paklusti ir miesto centras pasidarė žymiai gražesnis.
Ačiū Krašto muziejaus istorikėms Laimai Skardžienei ir Simonai Strumskytei už intriguojančius pasakojimus ir lauksime naujų istorijų.
