Kada ir kurioje vietoje atidaryta „Richcorner“ vintažinių daiktų parduotuvė?
Vos prieš savaitę įsikūrėme Respublikos g. 17-ajame name. Prieš penkerius metus, iš užsienio grįžę į Lietuvą, pirmąją „Richcorner“ parduotuvę buvome atidarę Pramonės gatvėje. Tai nebuvo labiausiai matoma vieta, tačiau juk visi nuo kažko pradeda. Dabar parduotuvė įsikūrusi Rokiškio centre: norėjosi būti arčiau žmonių, kad kuo daugiau jų užsuktų, susipažintų su vintažo kultūra, atrastų įdomių interjero detalių ir išsirinktų jų sau ar kažkam dovanų.
Jūs kilusi iš Juodupės. Koks buvo kelias iš tėvų namų ir atgal?
Taip, užaugau Juodupėje, baigiau Juodupės gimnaziją. Po mokyklos išvykau į Vilnių, vėliau gyvenimas nuvedė į užsienį: Londone ir Amsterdame praleidau beveik dešimt metų. Sutikau savo vyrą Rogier, olandą, sukūrėme šeimą. Nors gyvenau svetur, visada buvo gyva mintis vieną dieną grįžti į Lietuvą. Rokiškio kraštas visada man buvo namai. Kai su vyru svarstėme, kur norėtume kurti savo gyvenimą ir auginti vaikus, pasirinkimas buvo gana aiškus: mus traukė gamta, ramesnis gyvenimo tempas, bendruomeniškumas ir galimybė būti arčiau šeimos. Vyrui labai patiko Rokiškio kraštas ir jis paskatino čia persikraustyti. Prieš penkerius metus nusprendėme grįžti į mano gimtinę ir čia pradėti naują gyvenimo etapą, savo verslą. Įsikūrėme Juodupėje.
Jūsų ar Jūsų vyro buvo idėja prekiauti vintažo daiktais?
Tai buvo mano labai sena idėja. Tik grįžus į Lietuvą vyras tą svajonę padėjo įgyvendinti. Gyvendami užsienyje lankydavomės sendaikčių turguose, antikvariatuose ir vintažo mugėse. Mane visada žavėjo daiktai, turintys istoriją, o vyrui toks požiūris buvo labai artimas nuo vaikystės. Pamažu tai tapo ne tik pomėgiu, bet ir veikla, kuria norėjome dalintis su tais, kuriems patinka, kad jų namai būtų išskirtiniai ir saviti.
Ką reiškia „Richcorner“?
Parduotuvės pavadinimą kildinome iš savo pavardės. Angliškai tai būtų „Richcorner“, o lietuviškai – „Turtingas kampas“.
Kaip apibūdintumėte savo parduotuvę: kokių kategorijų vintažo daiktų joje galima įsigyti?
„Richcorner“ parduotuvė – vieta tiems, kurie ieško ne masinės gamybos daiktų, o kažko unikalaus. Čia galima rasti indų, stalo įrankių, vazų, šviestuvų, veidrodžių, paveikslų ir įvairių interjero detalių. Žmonės čia ateina ne tik ieškoti konkretaus daikto, bet tiesiog pasidairyti, pasisemti idėjų savo namams.
Iš kur šie daiktai pasiekia „Richcorner“? Kaip jų ieškote?
Daugumą daiktų atsivežame iš Olandijos, Belgijos, Prancūzijos, Danijos, Vokietijos, Italijos ir Švedijos. Nuolat keliaujame, lankome sendaikčių turgus, aukcionus, sandėlius, kolekcininkus. Kartais labai įdomių radinių pasitaiko visai netikėtose vietose. Daiktų paieška dažnai primena savotišką nuotykį ir tikrai nebūna lengva, kaip gali atrodyti iš šalies.
Ar domitės rastų daiktų istorijomis?
Taip, kiek tik įmanoma. Mane domina dizaino istorija, skirtingi laikotarpiai, gamintojai. Ne visada pavyksta sužinoti konkretaus daikto kelią, tačiau dažnai galima nustatyti jo kilmę, laikmetį ar dizaino kryptį. Tai suteikia daiktui papildomos vertės, o metams bėgant ta vertė tik didėja, nes vintažo vis mažiau. Istorijų labai daug. Kartais dėl vieno daikto tenka važiuoti kelis šimtus kilometrų, o kartais tikras lobis randamas mažame kaimelyje ar sename sandėlyje. Bene labiausiai ir žavi tai, kad niekada nežinai, ką atrasi kitą dieną. Kartais jaučiuosi, kaip mažas vaikas legolende.
Turbūt būna daiktų, kurie liko Jūsų namuose – buvo gaila išsiskirti?
Tikrai taip. Kartais juokaujame, kad kai kurie daiktai pirmiausia „praeina patikrą“ mūsų namuose. Esame pasilikę ne vieną šviestuvą, veidrodį ar baldą, kuris mums pasirodė ypatingas. Mūsų namuose nemažai vintažo, todėl natūralu, kad kai kurie radiniai taip ir lieka šeimos dalimi. Dažnai tikrai gaila atsisveikinti su unikaliais daiktais ir perleisti kitiems. Bet toks mūsų darbas.
Ar perkate naujus daiktus?
Perku, tačiau gerokai rečiau nei anksčiau. Ši veikla išmokė atsakingiau vertinti daiktus. Man patinka derinti seną ir naują, tačiau visada stengiuosi rinktis kokybiškus, ilgaamžius daiktus, kurie tarnaus ne vienerius metus.
Ar vintažiniai daiktai perkami dovanoms?
Taip, ir gana dažnai. Žmonės ieško originalesnių, prasmingesnių dovanų vestuvėms, įkurtuvėms, draugams. Tai gali būti graži vaza, išskirtinė taurė, sidabruoti stalo įrankiai ar dekoratyvinis daiktas namams. Tokios dovanos dažnai turi daugiau charakterio ir išliekamosios vertės nei masinės gamybos gaminiai.
Jūsų parduotuvėje yra vietos lietuviškam vintažui?
Mūsų asortimente vyrauja europietiškas vintažas. Manau, kad Lietuvoje susidomėjimas vintažu kasmet auga. Žmonės vis labiau vertina kokybę, ilgaamžiškumą ir individualumą. Vakarų Europoje ši kultūra gyvuoja jau seniai – visiškai įprasta šalia naujų baldų turėti ir kelių dešimtmečių senumo daiktų. Lietuvoje taip pat matome šį pokytį: žmonės nebenori, kad visi namai atrodytų vienodai. Ir tai mane labai žavi!
Rita BRIEDIENĖ
