Incidento aplinkybės skiriasi
Kaip teigiama „Gimtojo…“ skaitytojo pranešime, rugsėjo 15 d. Juozo Tumo-Vaižganto progimnazijos mokinys sumušė metais jaunesnį tos pačios įstaigos auklėtinį: lūžo nosies kaulas ir šonkaulis. Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto progimnazijos direktorė Saulė Kazinavičienė neigia incidentą buvus tokį stiprų. Vis dėlto elgtasi pagal Reagavimo į smurto atvejus aprašą: pranešta vaikų tėvams, policijai, medicinos įstaigai. Tą dieną prie progimnazijos rokiškėnai matė policijos ir greitosios medicinos pagalbos ekipažus.
„Kokiais atvejais mokinių konfliktas vertinamas kaip smurtas ir prireikia kviesti medikus ir policijos pareigūnus?“ – teiravomės direktorės. Ji sakė, kad šiuo atveju pasielgta pagal nustatytą algoritmą. Paklausta, ar kitą dieną po incidento sumuštasis dalyvavo pamokose, direktorė atsakė teigiamai: berniuką medikai apžiūrėjo vietoje ir paliko mokykloje. Taigi direktorės pateikta informacija nesutampa su skaitytojo pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Dėl visa ko kreipėmės į Rokiškio rajono ligoninę pasiteirauti, ar buvo atvežtas sužalotas mokinys, tačiau atsakymo – nei patvirtinančio, nei paneigiančio – negavome.
Aplinkybių viešai nekomentuoja
Kaip incidentą vertina rajono savivaldybė? „Neturėtume per spaudą viešai aiškinti incidentų tarp vaikų atvejų. Visi žmonės, dirbantys su incidentų tarp vaikų faktais darbo grupėse, pasižada neatskleisti turinio“, – teigia Rokiškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Aurimas Laužadis. Jis paaiškina, jog kalbant apie bendrus tokių atvejų veiksmų algoritmus, pirmiausia incidentus mokykloje nagrinėja pati mokykla pagal savo vidaus tvarką. Mokyklos turi visus įrankius ir pagalbos specialistus incidentams spręsti, jose veikia Vaiko gerovės komisijos. Tuo atveju, jeigu mokykla mato, kad tam tikros situacijos pati neišspręs, kreipiasi į savivaldybės Vaiko gerovės komisiją, kurią sudaro įvairių sričių specialistai: švietimo pagalbos, policijos, teisėsaugos, vaikų teisių ir kt. Tuomet situaciją nagrinėja Vaiko gerovės komisija, kuri sudaro veiksmų ir pagalbos planą. Anot A. Laužadžio, šiuo atveju į savivaldybės Vaiko gerovės komisiją nesikreipta.
Atsakymo nesulaukėme ir į klausimą, ar šiais ir praėjusiais mokslo metais Rokiškio rajono mokyklose buvo užfiksuota smurto tarp mokinių atvejų.
Inicijuota psichologinė pagalba
„Gimtasis…“ nesiteiravo, kas yra galimai smurtavusio mokinio močiutė ir kas yra nukentėjusiojo mama. Saugodami asmenų privatumą, tokių dalykų ir žinodami neskelbiame. Tačiau visuomenė turi teisę žinoti apie patį reiškinį, mokyklos veiksmus ir institucijų reakciją.
Anot Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Žanetos Ginaitės, apie minimą situaciją vaiko teisių gynėjams pranešė policijos pareigūnai. „Į pranešimą reagavome nedelsiant – vykome į ugdymo įstaigą, bendravome su jos atstovais, taip pat su galimai nukentėjusio vaiko ir galimai smurtavusio vaiko šeimomis. Vaiko teisių gynėjų pagalbos šioms šeimoms anksčiau nebuvo prireikę“, – teigė vedėja Ž. Ginaitė.
Anot jos, svarbu suprasti, kad kiekviena situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į konkretaus vaiko poreikius ir aplinkybes. Vaiko teisių gynėjai, pabendravę su nukentėjusiu vaiku, jo šeima bei nuodugniai įvertinę vaiko situaciją, inicijavo psichologinę pagalbą.
Svarbu atvirai komunikuoti
Galimai smurtavusio vaiko situaciją vaiko teisių gynėjai šiuo metu vertina: išklausę vaiko nuomonės, pasikalbėję su vaiko tėvais, bus kartu aptariami iškilę iššūkiai bei, esant poreikiui, inicijuojama visa reikiama pagalba, padėsianti juos įveikti. „Siekiant, kad po stiprių išgyvenimų bet kuris vaikas, lankydamas mokyklą, galėtų jaustis visapusiškai saugus, mokyklos bendruomenei svarbu atvirai komunikuoti, aptarti įvykusias situacijas, išsiaiškinti jų priežastis ir drauge ieškoti pagalbos būdų, kurie padėtų vaikams sustiprėti emociškai ir psichologiškai, o ateityje užkirstų kelią panašaus pobūdžio įvykiams“, – „Gimtajam…“ sakė Ž. Ginaitė.
