Pastangos būti išgirstiems
Nuo 2011 m. Audronių kaime veikia privatus Justino Vienožinskio memorialinis muziejus. Jį prižiūri ir visas veiklas – parodas, renginius, edukacijas – organizuoja nevyriausybinės organizacijos. Didžiausias krūvis tenka dailininko palikuoniams – J. Vienožinskio tėviškės bendruomenei. Jos pirmininkė Nijolė Šiaučiūnienė nesutinka su tais, kurie teigia, kad nevyriausybinės organizacijos (NVO) prilygsta savivaldybės įstaigoms, nes tokios organizacijos neturi nei stabilaus finansavimo, nei etatinių darbuotojų – visa veikla vykdoma savanoriškumo pagrindu. „Per daugiau nei dešimtmetį nė viename muziejaus renginio atidaryme – įskaitant paties muziejaus atidarymą ar jubiliejines parodas – nesulaukta Rokiškio rajono savivaldybės atstovų. Į pastangas būti išgirstiems dažniausia atsakoma: „Vienožinskiui dar neatėjo laikas“, „Visiems pinigų neužtenka“, „Rajonas negyvena iš kultūros“, – teigia N. Šiaučiūnienė.
Svetima paraiškos idėja?
Laiško autorė teigia, kad 2025 m. rajono savivaldybei buvo pateikta paraiška, numatanti J. Vienožinskio kūrinių reprodukcijų spausdinimą. Reprodukcijos būtų eksponuojamos Audronių kaimo muziejuje, neturinčiame tinkamų sąlygų originaliems darbams. Paraiška nebuvo patvirtinta. Analogiška idėja atsirado Rokiškio krašto muziejaus 2026-ųjų planuose: numatoma gaminti J. Vienožinskio kūrinių reprodukcijas ir jas eksponuoti lauko erdvėse. Taip planuojama garsinti dailininko vardą, o lėšų prašoma Kultūros tarybos.
Situaciją pakomentavo Rokiškio krašto muziejaus Komunikacijos koordinatorė Jolita Jurevičienė. Pateikiame tik tą komentaro dalį, kuri susijusi su polemiką keliančiu klausimu. „J. Vienožinskio jubiliejiniai metai Rokiškio krašto muziejaus planuose atsirado prieš kelerius metus. Kultūrinę, edukacinę ir pristatomąją veiklą planuojame maždaug trejiems metams į priekį. Jau minėdami 135-ąsias J. Vienožinskio gimimo metines žinojome, kad 2026 m. vykdysime veiklas, orientuotas į šio dailininko 140-ąją sukaktį. Kalbant apie kūrinių reprodukcijų naudojimą, pabrėžiame, kad reprodukcija nėra nauja ar išskirtinė praktika. Tai plačiai muziejuose taikoma priemonė tais atvejais, kai dėl saugumo, klimato ar erdvės specifikos negalima eksponuoti originalų. Rokiškio krašto muziejus planuoja įveiklinti Šiaurinį muziejaus kiemelį, kuriame dėl lauko sąlygų originalūs darbai negali būti rodomi. Todėl bus kuriama meninė instaliacija – minigalerija po atviru dangumi, sudaryta iš J. Vienožinskio tapybos darbų reprodukcijų, nuotraukų ir užrašų iš Rokiškio krašto muziejaus bei kitų Lietuvos muziejų rinkinių. Ši erdvė bus atvira ir laisvai prieinama visiems lankytojams bet kuriuo paros metu“, – teigia J. Jurevičienė.
Idėjos nusavinimo atveju visada vertinama, kuris variantas rašytiniu pavidalu buvo pateiktas pirmiau. N. Šiaučiūnienė šią idėją puoselėjo, galbūt, septynerius metus.
Dar vienas ginčytinas dalykas
„2025-ųjų Muziejų naktį Vienožinskio memorialiniame muziejuje profesionaliems menininkams buvo sėkmingai surengta ir spaudoje minima aktų piešimo sesija, pabrėžianti Vienožinskio, kaip aktų žanro pradininko Lietuvoje, reikšmę. 2026-aisiais ši idėja „patenka“ į Rokiškio krašto muziejaus planus. Beje, lieka neaišku, kaip aktų tema bus pritaikyta vaikų edukacijoms?“ – kelia klausimą laiško autorė.
„Džiaugiamės J. Vienožinskio memorialiniame muziejuje sėkmingai surengtomis akto tapymo dirbtuvėmis 2025 m. Muziejų naktį. Tačiau panašios veiklos 2026 m. Muziejų naktį neplanuojame. Tokia veikla nėra įtraukta ir į pateiktą projekto paraišką. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad būtų perimta ar kartojama konkreti J. Vienožinskio memorialiniame muziejuje įgyvendinta iniciatyva“, – rašoma J. Jurevičienės atsakyme. Matyt, klaidina paraiškos „Nematomos spalvos“ eilutė: „…dalyviai bus kviečiami patirti kūrybos procesą per žmogaus kūno linijų piešimą, atrandant kūno ir emocijos santykį.“
Nepatvirtintas projektas
„Justino Vienožinskio galerija“ teikė Rokiškio rajono savivaldybei sklaidos projekto paraišką, kuria buvo siūloma sudaryti galimybę trims rajono menininkams dalyvauti tarptautinėje mugėje „ArtVilnius’26“. Tai būtų buvęs ne tik J. Vienožinskio jubiliejinių metų paminėjimas, bet ir galimybė menininkams pristatyti save bei Rokiškio dailės populiarinimo metus. „Deja, netilpome į Savivaldybės projektų rengimo taisyklių rėmus“, – sako N. Šiaučiūnienė.
Situaciją pakomentavo Rokiškio rajono savivaldybės Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Irena Matelienė. Ji rašo: „Asociacija „J. Vienožinskio galerija“ teikė sklaidos paraišką 2026 m. pirmajam konkursui. Prieš teikiant nei žodžiu, nei raštu dėl konsultacijų nesikreipė. Prašoma suma viršijo konkurso sąlygose numatytą maksimalią ribą, todėl administracinį vertinimą atliekanti valstybės tarnautoja paprašė paraišką patikslinti. Vietoje to pareiškėjas atsiuntė tris paraiškos kopijas, kuriose buvo įrašytos skirtingos menininkų pavardės. Registruoti naujų paraiškų po jų priėmimo pabaigos negalime – tai būtų konkurso sąlygų pažeidimas. Pasiteiravus, ar pareiškėjas pateiks patikslintą paraišką, buvo gautas atsakymas, kad to daryti neketinama“, – teigė I. Matelienė.
Trys dalyviai vienoje paraiškoje, vertinami kaip vienas, todėl bandyta teikti tris paraiškas, ir įvyko didžiulis nesusišnekėjimas rajono nenaudai.
Gal ištraukta iš konteksto?
Laiško autorės nuomone, savivaldybės planuose numatytos ir simbolinės, tačiau menkai su realiu dailės populiarinimu susijusios priemonės, pavyzdžiui, informacinio stendo statyba miesto aikštėje. „Kyla klausimas, ar toks sprendimas iš tiesų skatina meno pažinimą ir gyvą santykį su kultūra, ar apsiriboja vien formalia, reprezentacine veikla“, – rašoma laiške.
Skyriaus vedėja I. Matelienė į tai atsakė: „Priekaištas ištrauktas iš konteksto. Teminių metų paskelbimas nėra projektinė veikla su apibrėžtomis veiklomis ir biudžetu. Kiekviena organizacija ar gyventojas pats sprendžia, ar tema jam artima ir įdomi, ir tuomet savanoriškai prisijungia savo iniciatyvomis. Tai Rokiškyje jau buvo daroma – esame skelbę bendruomenių ir pilietinio aktyvumo metus. Savivaldybės užduotis teminiais metais – pateikti visuomenei kuo daugiau su tema susijusios informacijos, parodyti kelius, kaip įsitraukti. Informacinis stendas šiuo atveju yra tik viena iš priemonių. Beje, jį vertinu teigiamai, nes turistinio sezono metu prie jo nuolat matau žmonių.“
Dėl papildomų vertinimo balų
Anot N. Šiaučiūnienės, abejonių kelia ir planai skirti papildomus vertinimo balus kaimo bendruomenių projektams, kuriuose bus „pritraukta“ dailės tema. Tokiu būdu, jos teigimu, profesionalų meną kuriantys ir nuosekliai jį skleidžiantys menininkai bei visuomeninės organizacijos vėl lieka nuošalyje, nors būtent jie ilgą laiką vykdo realią kultūrinę veiklą.
„Tai klausimas, užduotas neįsigilinus į esmę. Bendruomenės visoje Lietuvoje jau daug metų teikia renginių finansavimo paraiškas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai. Vertinimo sąlygose numatytas papildomas balas, jei projekto tema atitinka savivaldybėje paskelbtus teminius metus. Nuošalyje tikrai neliks rajono menininkai, kurie bendradarbiauja su įstaigomis ir bendruomenėmis. Žinodami, kad bus rengiamos paraiškos dailės tema, jie galės pasiūlyti savo kūrybines paslaugas“, – atsakė I. Matelienė.
Strateginiame plane – skylė
Ir jau nebežinia, kas turėtų atsakyti į klausimą, kodėl Rokiškio savivaldybės strateginiame plane iki 2030 metų dar nėra J. Vienožinskio memorialinio muziejaus. Savivaldybės pavaldume yra Rokiškio krašto muziejus ir du jo skyriai (Laisvės kovų istorijos muziejus Obeliuose ir Etnografijos skyrius Kriaunose), J. Ir A. Tunaičių etnografinis muziejus, Kamajų A. Strazdo muziejus, Kiškių muziejus, Medžioklės trofėjų kolekcijos paroda, muziejus „Lėlių namai“, Nemiros rankinių kolekcija, Kiaušinių dėkliukų kolekcija, Onuškio istorijos visuomeninis muziejus, Prakartėlių kolekcija, Tautinės ir liaudies buities muziejus, Rokiškio Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčios muziejus-lobynas. Taip jau atsitiko: strateginiame plane – skylė, betgi planai vis pildomi, keičiami…
Nepatogus įvairioms valdžioms
J. Šiaučiūnienės nuomone, Justinas Vienožinskis savo tiesmuku teisybės ieškojimu buvo nepatogus įvairioms valdžioms, o ir jo atminimas Rokiškiui, regis, nėra iki galo priimtinas – tarytum kažkuo nepatogus.
„Ačiū Rokiškio rajono savivaldybei už 2025 m. skirtą finansavimą leidiniui „Justinas Vienožinskis“. Ši knygelė, skirta plačiajai visuomenei, jau pasiekė savivaldybę ir rajono bibliotekas“, – dėkoja N. Šiaučiūnienė. Nebuvo surengtos šio leidinio sutiktuvės – praleista dar viena proga viešai ir išsamiau pakalbėti apie dailininką Justiną Vienožinskį.
Rita BRIEDIENĖ
