Baigėsi vasaris. Kaip ir kasmet mėnesio pabaigoje švenčiamas šimtadienis. Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos Senuosiuose rūmuose nuo seno gyva tradicija – dvyliktokų spektaklis. Kiekvienais metais laukiame jo, kiekvienais metais bijome, abejojame, ar abiturientams svarbios tradicijos, ar jie, prisižiūrėję per televiziją pigių juokelių, nenuspręs, kad tai ir yra tikrasis menas…
Su džiaugsmu galiu pasakyti, kad ir šiais metais į gimnazijos aktų salę susirinkę mokytojai, tėvai, mokiniai, svečiai išvydo 92 laidos abiturientų spektaklį. Aišku, ne visi dvyliktokai noriai ėjo į repeticijas, kai kas apskritai buvo skeptiškai nusiteikęs, paprašytas pagalbos, ištarė, kad nori šventės, t.y. nieko neveikti… Tačiau tokių buvo vienetai. Kiek sutikau norinčių parodyti ir sau, ir kitiems: aš noriu, aš galiu! Gera matyti klausiančias akis. Tada negaila nei laiko, nei pastangų, norisi patarti, padėti, pasakyti gerą žodį.
Tikiu, kad šiame ,,gyvenime be taisyklių“ (taip vadinosi šiemet statytas spektaklis pagal Linos Klemkaitės pjesę „Žaidimas be taisyklių“ ir Vladimiro Tendriakovo apsakymą „Atpildas“) abiturientai ras savo kelią, sutiks žmonių, kuriais galės pasitikėti, kurie tikės jais. Aš jais tikiu. Gera buvo dirbti kartu.
Jolanta Augulienė, Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja
