Toks vienas labai rimtas anekdotas. Visi nori, kad darbas būtų padarytas greitai, pigiai ir kokybiškai. Bet taip nebūna – įmanoma patenkinti tik dvi sąlygas iš trijų. Todėl greitai ir kokybiškai bus brangu, greitai ir pigiai – nekokybiška, o pigiai ir kokybiškai – negreitai.
Kai pirmą kartą tai skaičiau, šis anekdotas, berods, buvo apie informacinių technologijų darbus. Bet dabar matau, kad gal tinka ir visiems kitiems. Mūsuose dažniausiai renkasi trečią variantą.
Taip nusprendžiau žvilgterėjęs į mūsų mieste ir priemiesčiuose verdančius darbus, kurie (daugumai taip atrodo) vyksta per lėtai ir per ilgai.
Pavyzdžiui, pėsčiųjų ir dviračių takas nuo Rokiškio link Bajorų. Jau prieš kokį mėnesį skaitytojai teiravosi mūsų, o mes rajono savivaldybės, kodėl darbai ten sustojo ir nejuda į priekį. Atsakymas buvo, kad darbus stabdo šlapias gruntas, bet savivaldybė viską kontroliuoja ir su rangovais jau suderintas darbų grafikas – iki birželio 18 d. viskas bus padaryta. Važiuoju anądien link Bajorų ir matau, kad darbai suderinto grafiko neklauso. Tiesa, vienoje vietoje stovi kažkoks mechanizmas, bet toks pavargęs ir liūdnas, jog matosi – iki Joninių šituo taku tikrai niekas neis ir nevažiuos. „Taigi gruntas neišdžiūvo“, sako man protas. „O nereikėjo prižadėti“, atitaria vidinis balsas.
Kitas pavyzdys. Remontuoja miesto gatves. Daugiau pasiaurina negu paplatina, bet tiek to. Kas aš toks, kad su taisyklėm ir normom ginčyčiausi. O štai Panevėžio ir Vilties gatvių sankryža. Nieko nepasakysi – reikėjo ją tvarkyti. Buvo išvažinėta, provėžuota, aptrupėjusiu asfaltu. Bet, vos prasidėjus darbams, skaitytojai puolė skųstis, kad darbininkai nesąmones daro ir nieko gero iš to nebus. Bus ar nebus, užsikimš šita sankryža, ar taps lengviau pravažiuojama (reikėjo ar nereikėjo šioje vietoje žiedo?), dar pamatysim. Man užkliuvo kitas dalykas – sankryža tvarkoma kokį mėnesį. Internetuose matom, kaip tiltą per naktį pastato, o čia panašiai 30×30 metrų sankryžą visą mėnesį ardo, tvarko, blizgina. Ar negalėtų naktį, kai judėjimas ne toks intensyvus? Gal ir galėtų, tik tada turbūt bus greitai ir kokybiškai, bet brangu.
O būna ir visai atvirkštinių variantų. Kai nori greitai ir kokybiškai, nesvarbu, kad brangiai, o išeina ir lėtai, ir nekokybiškai, bet vis tiek brangiai. Kaip tame Kūno kultūros ir sporto centro stadione, apie kurį šiame „Gimtojo…“ numeryje šnekėjomės su Rokiškio FK prezidentu Eriku Gaigalu. Nepasakysi, kad rajono valdžia tuo stadionu nesirūpina, meras net pristatydamas savivaldybės metinę ataskaitą komitetams nemažai apie stadioną šnekėjo. Bet futbolininkai į jį šiemet jau turbūt neįžengs. Ir futbolas nežaidžiamas nyks.
Norėjau ta proga ir apie reklaminius interaktyvius kultūros renginių stendus užkabinti, ar įžvelgs juose kas nors ką nors, įsaulyje pastatytuose. Bet paliksiu kitam kartui.
Geriau pabaigai papasakosiu vieną atsitikimą iš savo mokslinės karjeros laikų. Reikėjo pristatyti leidyklos redaktoriams tekstą, parengtą pagal pranešimą mokslinėje konferencijoje. Pora dienų vėluodamas siunčiu su nuolankiais atsiprašinėjimais. O man atsako, kad nėra čia ko atsiprašinėti, kad pirmas pristačiau, kad koks mėnuo praeis, kol visi savo tekstus atsiųs.
Tada supratau, kad teatras – rimtesnis dalykas už mokslą. Teatre, jei jau paskelbei premjeros datą, tai – gyvas ar miręs – turi ją ir išleisti. Nors pasakoja, kad ir teatre visaip būna.
Tai ir šįkart norėjau pavadinti „Akcentus“ kaip nors kandžiai. Pavyzdžiui, „Kodėl teatras geriau už dviračių taką“. Prisimindamas pernykštį „Kodėl prekybos centras geriau negu Sporto arena“ (arenos atidarymas irgi vėlavo), dėl kurio meras iki šiol vis pasišaipo. Bet tiek to.
