Niujorko žydų paveldo muziejuje – rašytojos Laimos Vincės paskaita. Rašytojos L. Vincės asmeninio archyvo nuotr.

Romanas jau prarašytas

Beje, pernai pasirodė Laimos Vincės romanas „That Unspoken Word“ („Nepasakytas žodis“) apie Matildos Olkinaitės trumpą gyvenimą, tačiau jo istorija siekia ir šiandieną. Romanas dabar verčiamas į lietuvių kalbą. „Jeigu pavyks surasti finansavimą, jis turėtų būti išleistas 2027-ųjų pradžioje“, – „Gimtajam…“ sakė rašytoja L. Vincė. Ji – viena žinomiausių lietuvių išeivijos rašytojų, vertėjų ir kultūros skleidėjų, taip pat dailininkė. L. Vincė gimė 1966 m. JAV, Naujajame Džersyje, lietuvių emigrantų šeimoje ir nuo jaunystės aktyviai domisi Lietuva bei jos kultūra. Internetiniame literatūros žurnale „Vilnius Review“ publikuotame L. Vincės tekste minima, kad M. Olkinaitės istorija ji pradėjo domėtis 2017–2018 m., kai pamatė Rokiškio teatro spektaklį „Nutildytos mūzos“. Pjesę jam parašė ir jį režisavo Neringa Danienė. Rašytoja bendravo su dar gyvomis Matildos vaikystės draugėmis Liucija Neniškyte-Vizgirdiene ir Genovaite Šukyte, rinko prisiminimus apie tarpukario Panemunėlį, lankė su Matilda susijusias vietas, studijavo istorikės Violetos Aleknienės apie Panemunėlį surinktą medžiagą.

Dienoraštis išliko

Rokiškėnams gerai žinoma M. Olkinaitės dienoraščio ir poezijos išsaugojimo grandinė: dienoraštis buvo parašytas 1940–1941 m., o 1941 m. rankraštis pateko į kunigo Juozapo Matelionio rankas. Jis buvo paslėptas Panemunėlio bažnyčioje, po altoriumi įrengtoje slėptuvėje. Prabėgus daugeliui metų rankraščius surado vargonininkas ir disidentas Alfredas Andrijauskas; jis juos išsaugojo. Apie 1988-uosius M. Olkinaitės dienoraštis ir eilėraščiai buvo perduoti profesorei Irenai Veisaitei, o jos dėka pateko į akademinę ir kultūrinę aplinką. L. Vincė yra sakiusi, kad teatrinis Matildos balsas jai tapo pirmu „gyvu susitikimu“ su šia istorija. Rašytoja turi omenyje Rokiškio teatro režisierės N. Danienės spektaklį „Nutildytos mūzos“, pastatytą 2016 m. Būtent jį pamačiusi ji pradėjo sistemingai rinkti medžiagą apie M. Olkinaitę ir versti jos poeziją bei dienoraštį į anglų kalbą.

Papasakota apie režisierės N. Danienės spektaklį „Nutildytos mūzos.

Apie Rokiškį – Niujorke

Birželio 17 d. JAV Niujorko Žydų paveldo muziejuje skaitytame pranešime „Lietuviškoji Ana Frank: paskaita apie Matildos Olkinaitės (1922–1941) gyvenimą“ buvo paminėtas ir Rokiškis, taip pat N. Danienės spektaklis. Paskaitos metu, L. Vincė pasakojo žydų bendruomenei New Yorke apie Rokiškio krašto žmonių pastangas išsaugoti M. Olkinaitės atmintį, ir kaip tai daroma su jautrumu ir meile. Taip pat kalbėjo apie savo darbus kartu su Yad Vashem edukaciniu skyriumi, pastangas išversti M. Olkinaitės dienoraščio fragmentus iš anglų į hebrajų kalbą. Su dienoraščiu ir Matildos istorija supažindinti vidurinės mokyklos mokiniai pagal Yad Vashem edukacinę programą.

Kodėl birželio 17-oji?
Šios datos pasirinkimas susijęs su M. Olkinaitės gyvenimo ir žūties atmintimi. Olkinų šeima buvo sušaudyta 1941 m. liepos 10 d. netoli Kavoliškio. Nuo šios tragedijos praėjo 85-eri metai. Tiksli Matildos palaidojimo vieta nėra žinoma – likusi tik memorialinė žūties vieta.
M. Olkinaitė gimė 1922 m. birželio 6 d., tad birželio mėnuo jos atminimui yra simboliškai reikšmingas.

Svarbu ir JAV auditorijai

„Kodėl, Jūsų nuomone, Matildos Olkinaitės istorija šiandien svarbi JAV auditorijai?“ – „Gimtasis…“ teiravosi rašytojos L. Vincės
„Manau, kad Matildos Olkinaitės istorija ir kūryba itin svarbi JAV auditorijai šiandien, kai vyksta nemažai antisemitinių išpuolių prieš žydų kilmės žmones Amerikoje ir kitur pasaulyje. Mūsų neramiais laikais daug amerikiečių susitapatina su Matilda, jautriai išgyvena jos sunkų likimą ir žavisi jos poezija bei dienoraščių ištraukomis, išvertomis į anglų kalbą. Scenos iš romano „Nepasakytas žodis“ padeda žmonėms įsivaizduoti Matildos gyvenimą, jos sudėtingą istorinį laikmetį, ir jos jautrią bei pranašišką poeziją. Mane giliai sujaudino, kai po mano valandos trukmės paskaitos priėjo pora iš Izraelio ir su ašaromis akyse padėkojo. Sakė, kad jie nežinojo, kaip giliai lietuviai išgyvena savo ir žydų bendrą likimą karo metu ir kaip lietuviai rūpinasi žydų kilmės Holokausto aukų prisiminimu, tuo tarpu ir Olkinų, ir Jofų šeimų memorialinė žūties vieta – Rokiškio rajone. Tokios jautrios diskusijos parodo, kad mums visiems rūpi teisybė, ir tikimės, kad per mus gali ateiti švelnesnis ir teisingesnis laikmetis. Tą vakarą, paskaitos metu ir per diskusijas po jos kartu su Matilda išgyvename jos skaudų likimą“, – sakė rašytoja L. Vincė.

Rita BRIEDIENĖ

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: