Nors, tiesą pasakius, to futbolo ne tiek ir daug matau. Nepatogiu laiku jį rodo, nes kitas pasaulio pakraštys, Amerika, o labai naktinėti neturiu didelio noro. Pažiūrėčiau dar prie pusryčių, bet rytines rungtynes šio čempionato transliuotojai nukišo į mokamus kanalus. Tiesa, gal tiems, kas turi televizorius, ir patogiau, sąlygos geresnės, tie mokami kanalai įeina į paketą, o man, kompiuteriniam žiūrėtojui neturinčiam televizoriaus, tik taip.
Futbolas šiame čempionate kaip futbolas. Su visa eile rekordų, staigmenų ir jau šeštame pasaulio čempionate žaidžiančiu bei pagaliau rezultatyviausiu visų čempionatų žaidėju tapusiu argentiniečių žaidėju Lioneliu Mesiu. Jau seniai besitęsiantis ginčas kas geresnis – Mesis ar portugalas Krištianas Ronaldu – taip ir liks neišspręstas, bet Mesis šiame čempionate geresnis. Be to, jis jau yra tapęs pasaulio čempionu, o Ronaldu portugalų į viršūnę taip ir neatvedė.
Kitą savaitę prasidės pats įdomumas – atkrintamosios varžybos. Jos ir parodys, kas iš tikrųjų geriausi ir stipriausi.
O kol kas galima džiaugtis ne tik žaidimu, bet ir tuo, kas vyksta šalia jo. Pavyzdžiui, norvegų „vikingų irklavimu“. Skandinavai tokių reginių meistrai. Visi dar puikiai prisimename ir kartais ne tik futbole matome prieš pora čempionatų islandų sukurtu irgi „vikingų plojimu“. Dabar gimė visus taip pat užkrėtęs irklavimas. Ir irkluoja ne tik norvegų aistruoliai ir žaidėjai. Po internetus paplito net Norvegijos parlamento Stortingo deputatų „irklavimas“. Kai matai tokius vaizdus, pagalvoji: o kada mūsiškiai Seimo nariai Lietuvos krepšininkų pergales (ir nebūtinai jas, gal tiesiog gerą žaidimą ir vienybę) švęs panašiu būdu? Linksmai ir džiugiai. Sutartiniu judesiu, kaip dabar madinga sakyti, „įspūdinga choreografija“. Teatleis mums tikrieji choreografai.
Skandinavai – ne kokie nors karšti pietiečiai, bet jie moka švęsti. Bent jau įvarčius. Internete daug vaizdelių su įvairiomis jų linksmybėmis. Islandai, norvegai, švedai išsiskiria šioje srityje. Užtat mes mokame kurti įkvepiančias dainas. Tik „Trys milijonai“ vargu ar kada prilips mūsų futbolui. „Bet geriau negyvent, negu visai netikėti jė-ė“.
Prisipažinsiu, jau ne pirmą dešimtmetį sergu už Afrikos futbolą. Kažkada, kai dar turėjau televizorių, net gana atidžiai žiūrėjau Afrikos futbolo čempionatus. Bet futbolas labai sparčiai globalėja ir beveik visi Afrikos rinktinių geriausi žaidėjai žaidžia geriausiuose Europos klubuose, treniruojami patyrusių Europos ir Pietų Amerikos trenerių, tad jų futbolas niveliuojasi, praranda pirmykštį žavesį ir azartą, atsiranda daugiau pragmatizmo. Bet ir čia yra malonių išimčių. Nudžiugino Žaliojo Kyšulio Salų rinktinė, pirmą kartą dalyvaujanti tokio lygio varžybose. O vartininkas Vozinja, pirmosiose rungtynėse atrėmęs visus ispanų smūgius tapo tarptautinio herojumi. Čia, žinoma, pasistengė ir socialiniai tinklai, kuriuose jo sekėjų skaičius nuo keliasdešimties tūkstančių išaugo iki kelių milijonų. Daug kam būtų tikrai gaila, jei šis vartininkas su savo rinktine neišeitų į atkrintamąsias.
Kažkurią dieną bežiūrėdamas futbolą pagalvojau: o jeigu Rokiškio rajoną ar bent jo valdžią įsivaizduotume kaip futbolo rinktinę, kokios šalies ji būtų? Paprasčiausias atsakymas čia būtų – Lietuvos. Ne tik kontūras primena, bet ir „nacionalinis“ stadionas, kuriame futbolo niekas negali žaisti. Bet Lietuvos pasaulio čempionate nėra, ir šitas atsakymas netinka.
Tai kurią rinktinę jums primena Rokiškis iš šiemetinių 48?
