Apie alaus daryklą
„Jai buvo parengti du projektai: tvarkybos darbų ir rekonstravimo – paskirties keitimo projektai. Tvarkybos projektas iš dalies bus vykdomas iš Kultūros paveldo departamento lėšų, ir savo dalimi prisidės savivaldybė. Bendra projekto vertė – 4 552,2 tūkst. eurų. Savivaldybės dalis – 3 480,7 tūkst. eurų“, – sakė Rokiškio savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Reda Dūdienė.
„ 2025 metais jau baigti visi projektavimo darbai. 2026 metais planuojama pradėti darbus. Vien išorės, stogo, prieigų rekonstrukcijai reikės daugiau nei milijono eurų. Po to dar lauks vidaus rekonstrukcija ir naujų erdvių įkūrimas“, – pernai metų pabaigoje redakcijai sakė rajono vadovas Ramūnas Godeliauskas.
Verta pastangų
Krošinskių pilaite vadinamas vienas romantiškiausių Rokiškio pastatų rekonstrukcijos laukė dešimtmečius. Neabejojama, kad tai labai svarbi investicija, verta visų pastangų jį išsaugoti. Po to, kai 2022 – aisiais buvo atlikti neatidėliotini remonto darbai, kad buvęs alaus „bravoras“ nebekeltų pavojaus, jog grius, šiandien tikimasi, kad jis pagaliau bus restauruotas. Kurį laiką judėti pirmyn trukdė vizijos, kas Krošinskių pilaitėje bus, nebuvimas. Norint gauti lėšas, tą viziją Kultūros paveldo institucijoms pristatyti būtina.
Šiek tiek istorijos
Krošinskių giminė nuo XVI a. dvarą valdė kone 200 metų. Jų dvaras stovėjo netoli vėliau atsiradusio „bravoro“, kuris statytas XIX a. pirmojo dešimtmečio antroje pusėje ir priskiriamas lapidiniams statiniams. Tokie statiniai – Lietuvos romantizmo architektūros fenomenas. Tai – akmens mūro pastatai. Jie statyti iš skirtingo dydžio bei kolorito natūralių akmenų, surišti smėliu, kalkių skiediniu ir papuošti akmens skaldos mozaika. Šios architektūros detalių galima rasti ir Nepriklausomybės aikštės pastatuose, muziejaus oficinose, kituose senamiesčio statiniuose.
Remiantis istorinių šaltinių duomenimis, lapidinės architektūros namais Rokiškis pasipuošė XIX a. pradžioje, valdant grafui Ignotui Tyzenhauzui. Kodėl tokia architektūra buvo populiari? Istorikų nuomone, akmenis labai patogu naudoti statybose. Šiai medžiagai paruošti nereikėjo ypatingų pastangų. Be to, akmuo yra patvari ir gaisrams atspari medžiaga. Aišku, sumanymams įgyvendinti reikėjo fizinės jėgos ir meninės akies. Žinoma, buvo ir talentingas architektas, tačiau jo pavardės niekas nežino. Archyvinėje medžiagoje galima rasti užuominų, esą prie Rokiškio senamiesčio kūrimo ranką pridėjo Vilniaus arkikatedros architektas Laurynas Stuoka – Gucevičius. Tačiau tai neįrodyta. Rokiškio „bravoras“ yra pažymėtas 1813 m. grafo Konstantino Tyzenhauzo piešinyje. Kaip jau minėta, šis statinys iš natūralių akmenų ir tarp jų mozaikiškai prisagstytų skaldos gabaliukų. Konstrukcinės, o kartu ir dekoratyvinės dalys sumūrytos iš raudonų plytų.
Apie kitus projektus
„Visi 12 projektų yra dideli savo apimtimi. Didžiausi jų yra šie: Rokiškio lopšelio-darželio „Varpelis” (Jaunystės g.15, Rokiškis) pastato energetinio efektyvumo didinimas, projekto vertė – 1889,2 tūkst. eurų; geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didinimas Rokiškio savivaldybėje, projekto vertė – 2552,0 tūkst. eurų; gamtos objektų pritaikymas lankymui, projekto vertė – 2 442,15 tūkst. eurų; savivaldybės dvarų pritaikymas lankymui, projekto vertė – 3 351,5 tūkst. eurų; nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros modernizavimas ir plėtra, siekiant didinti gyventojų socialinę gerovę, projekto vertė – 2 193,8 tūkst. eurų; socialinio būsto plėtra, projekto vertė – 1 349,4 tūkst. eurų; ugdymo paslaugų prieinamumo didinimas atskirtį ar socialines rizikas patiriantiems vaikams, projekto vertė – 2 009,6 tūkst. eurų“, – sakė redakcijai Reda Dūdienė.
