Nuo ko prasidėjo?
„Vasaros dienos dailės stovyklos idėja kilo iš noro dalintis savo patirtimi dailės srityje. Pas mus prisikaupę tiek idėjų, kad jų neįmanome išpildyti. Todėl tam tikra prasme vaikai mums kaip pagalbininkai, padedantys realizuoti kūrybą. Matyt, todėl šios stovyklos be galo kūrybingos, jose daug laisvės, naujų atradimų ir patyrimų ir, žinoma, gausių rezultatų“, – sakė Asta po praėjusios vasaros stovyklos. Kad tų idėjų, kantrybės, kruopštumo liejasi per kraštus, akivaizdu pamačius jaunųjų dailininkų piešinius, katinų skulptūras, tapybą ant lopšelio – darželio pavėsinės sienos, Monos Lizos portretų seriją, kai vaikai gavo užduotį garsiausio pasaulio paveikslo moterį pavaizduoti atvykus į Rokiškį.
Gimė siurrealistiniai Rokiškio paveikslai
„Susipažįstam su žymiausiais pasaulio dailininkais, tada pabandom tapyti jų stiliumi ir dar susiejam su Rokiškiu. Salvadoro Dali tapyba panaši į sapnus, tai sugalvojom temą apie sapnus. Vaikams labai patiko fantazuoti. „Salvadoras Dali sapnuoja Rokiškį“ – taip vadinosi viena iš užduočių. Kūrybą pradėjome nuo tikro idėjų lietaus – vaikai siūlė pačias netikėčiausias mintis, ką gi Dali galėtų sapnuoti? O jų tikrai netrūko. Vėliau kartu atrinkome įdomiausias idėjas, kūrėme eskizus ir juos perkėlėme ant drobių. Taip gimė siurrealistiniai Rokiškio vaizdai, kuriuose tirpo sūriai ir laikrodžiai, skraidė kiškių debesėliai, iš dangaus krito meteoritai su karvutėmis, o miesto erdvės virto sapnų pasauliu. Įkvėpti Dali kūrybos, vaikai sugalvojo jiems originalius pavadinimus, tapdami tikrais savo istorijų autoriais. Džiaugiamės vaikų drąsa fantazuoti, kurti ir matyti pasaulį kitaip. Juk kartais patys įdomiausi dalykai gimsta ten, kur baigiasi tikrovė ir prasideda vaizduotė“, – taip apie vieną užduočių pasakojo dailininkė.
Gražiausi vaizdai tarp saulėgrąžų
Su kitom grupėm jie tapė Moną Lizą, Vincento Van Gogo „Žvaigždėtą naktį“ ir „Saulėgrąžas“, kurias irgi susiejo su Rokiškiu, nes buvo tema „Ką Van Gogas tapytų Rokiškyje“. Čia vaikai įamžino ir gražųjį namą su bokšteliais, ir šv. Mato bažnyčią. Ne bet kaip, o „vangogiškai“, drąsiais teptuko brūkšniais visa tai pateikė gyvybingo mėlyno dangaus ir saulėgrąžų fone.
Viena iš temų praėjusią savaitę buvo „Monet vandens lelijos Rokiškyje“. Dalyviai leidosi į pažintį su vienu garsiausių pasaulio dailininkų Claude‘u Monet ir jo impresionizmo pasauliu. Kad būtų ne tik pasakojimai apie dailininką, bet ir vandens atspindžiai realybėje, stovyklautojai iš studijos persikėlė prie dvaro tvenkinių.
„Prie tvenkinių stebėjome gamtą, gaudėme akimirkos įspūdį, ieškojome šviesos ir šešėlių žaismo, vandens atspindžių bei nuolat besikeičiančių spalvų. Vaikai eskizavo tai, ką matė ir jautė, o sugrįžę į studiją savo įspūdžius perkėlė ant drobių. Kiekvienas sukūrė savitą Monet įkvėptą Rokiškio vaizdą – kupiną spalvų, šviesos ir vaizduotės“, – tos dienos įspūdžiais feisbuke dalijosi Asta.
Vaikai pabuvo ir skulptoriai: piešė eskizus, pjovė karkasus, purškė juos putomis, skaptavo katinus ir šuniukus, dengė juos gipso juostelėmis, dekoravo. O kai gavo temą kurti pagal vieną garsiausių pasaulyje dailininkų Pablo Picasso, kūrė koliažus – žmonių portretus. Tapti kubizmo atstovais, drąsiai laužyti linijas, sprendžiant iš kūrinių, jauniems menininkams buvo didelis malonumas.
Grįžta kelintą kartą
„Stovyklos vyko keturias savaites, turėjome 4 grupes. Smagu, kad buvo vaikų, grįžtančių trečius, antrus metus. Didelė dalis jų – iš kitų miestų ir šalių, atostogaujančių Rokiškyje ar atvykusių pas gimines, pas senelius“, – sakė Asta. Paskutinę grupės dieną visuomet vyko parodos, kurių metu vaikai tampa kuratoriais. „Mokėmės eksponuoti kūrinius, juos pristatyti žiūrovui. Kalbėdami apie žymiausius pasaulio dailininkus ir jų neįkainojamus arba labai brangius paveikslus, nusprendėme pabandyti įvertinti savo kai kuriuos kūrinius. Vaikams buvo labai įdomu, ir, manau, naudinga. Ir, žinoma, į parodas atėję tėveliai ir seneliai kai kuriuos darbelius pirko. Vaikai pas mus ateina ypač kūrybingi ir norintys piešti, todėl vienas malonumas su jais dirbti, jie stebina savo entuziazmu, o mes stengėmės, kad kiekvienas gautų kuo daugiau individualaus dėmesio“, – pasakojo dailininkė.
Jai smagu matyti, kiek daug kūrybiškumo, pastangų ir drąsių idėjų turi vaikai. O ką patiems organizatoriams duoda šios stovyklos, ką duoda Astai kaip menininkei?„Duoda įkvėpimą ir pačiai kurti laisviau, drąsiau, išeiti iš savo susikurtų stereotipų. Nežinau, kada mano kūryboje tai atsispindės, bet bent jau viduje su vaikais išlaisvėju, pati iš jų mokausi spontaniškumo. Pastebėjau, jog kartais per daug galvoju apie savo paveikslą, ir tuomet dažnai kūrybos tėkmė užsidaro“, – sakė Asta.
Visi jaunieji menininkai Ligito ir Astos stovykloje buvo apdovanoti diplomais ir atminimo dovanėlėmis.
„O mes su Ligitu linkime jiems neprarasti smalsumo, drąsiai svajoti, kurti ir nepamiršti, kad kiekviename iš jų gyvena menininkas“, – rašė Asta „AK dirbtuvių“ feisbuko puslapyje, kur kasdien dalijosi ir piešiniais, ir videomedžiaga apie kūrybiškus stovyklautojus, fiksavo jų emocijas kuriant, ieškant geriausio būsimo piešinio rakurso prie tvenkinių ar dairantis po Nepriklausomybės aikštę.
