Bažnyčioje – jų pavardės
„Edvardas Tranas, būrio vadas (1910–1945), Vytautas Dičius (1923–1945), Stanislovas Vanagas (1926–1945), Jonas Matuzonis (1927–1945), Napalys Kušlys (1926–1945), Albinas Kilas (1922–1945), Leonas Pajeda (1929–1945), Bronius Pajeda (1922–1945), Pranas Staškevičius (1923–1945)“ – tik įėjus į bažnyčią skelbė nedidukas stendas. Čia pat penkis kartus buvo pažymėta: „Nežinomas“. Stendą parengė, o ir visą laidotuvių ceremoniją organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Būtent šio centro specialistai pernai ir šiemet vykdė archeologinius ir istorinius tyrimus Jūžintuose. Jų metu buvo aptikti sovietų okupacinio režimo nužudytų laisvės kovotojų ir civilių palaikai. Centras koordinavo jų identifikavimo procesą, bendradarbiavo su kitomis institucijomis ir artimaisiais. Identifikuoti devyni palaikai, dar šeši liko nežinomi. Baigus tyrimus LGGRTC surengė valstybinės reikšmės perlaidojimo ceremoniją, paskelbė laidotuvių programą, kvietė visuomenę dalyvauti atsisveikinime bei pasirūpino iškilmių organizavimu.
Pirmas atsisveikinimas – Vilniuje
Laidojimo paslaugas teikė Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“. Iš jų atstovės sužinojome, kad pirmas atsisveikinimas su aukų palaikais sekmadienį 5 val. ryto vyko Vilniuje, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse. Tuskulėnuose pagerbiamos sovietinio režimo aukos – ten yra memorialas ir koplyčia-kolumbariumas, kuriame saugomi 1944–1947 m. Vilniaus NKGB (MGB) kalėjime nužudytų žmonių palaikai. Jūžintiškių palaikus lydėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.
Dvi valandas truko atsisveikinimas Jūžintų bažnyčioje. Skambėjo gedulo muzika, giedojo Jūžintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios sakralinės muzikos choras „Aleliuja“, vadovaujamas Vilmos Likienės. Choro giesmės skambėjo ir iškilmingose gedulingose šv. Mišiose, kurias aukojo vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Su vyskupu ir susirinkusiaisiais drauge meldėsi bei Mišias koncelebravo Rokiškio dekanato dekanas Eimantas Novikas ir kiti kunigai.
Karstus lydėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.
Svarbu nepamiršti
Pamoksle vyskupas emeritas J. Kauneckas kalbėjo apie laisvės kovotojų auką, tikėjimo ir istorinės atminties svarbą, ragino nepamiršti žmonių, kurie dėl Lietuvos laisvės paaukojo savo gyvybes. Jis pabrėžė, kad jų auka ir šiandien įpareigoja saugoti laisvę, branginti tiesą apie praeities įvykius ir perduoti ją ateities kartoms.
Po šv. Mišių vyskupas pašventino kiekvieną karstą – apeidamas visus 15 karstų iš abiejų pusių, malda, šventintu vandeniu ir smilkalais palydėjo į amžinojo poilsio vietą laisvės kovotojų ir sovietinio režimo aukų palaikus. Nedideli karstai priminė neįprastą šių laidotuvių aplinkybę: juose buvo perlaidoti ne vientisi kūnai, o archeologinių tyrimų metu rasti ir identifikuoti palaikų fragmentai.
Kalbėjo savi ir svečiai
Nuoširdžią Lietuvos Respublikos Prezidento padėką už atliktą darbą perdavė Prezidento vyriausiasis patarėjas, Nacionalinio saugumo grupės vadovas Deividas Matulionis. Už aukų perlaidojimą ir surengtą ceremoniją dėkojo Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė. Susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado pavaduotojas pulkininkas Darius Vaicikauskas ir LGGRTC direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys. Europos Parlamento narys, Lietuvos šaulių sąjungos narys Paulius Saudargas priminė, kad šiandien, kai vyksta karas Ukrainoje, laisvės kaina ir istorinių pamokų svarba tampa ypač aktuali. Pasak jo, Jūžintuose vykęs atsisveikinimas su sovietinio režimo aukomis primena būtinybę saugoti iškovotą laisvę.
Už atliktą didžiulį darbą visiems dėkojo Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas. Ceremonijoje dalyvavo Seimo nariai Tadas Barauskas, Laurynas Kasčiūnas, kultūros ministras Lukas Alsys, rajono politikai. Ceremoniją vedė aktorius Gintaras Mikalauskas.
Jos indėlis ypatingas
„Kaip sužinojote apie renginį?“ – teiravomės Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės skyriaus bei Lietuvos laisvės kovų – „Miško brolių“ draugijos pirmininkės Loretos Kalnikaitės. „Mes sekėme Jūžintų įvykius“, – sakė ji. L. Kalnikaitės tėvas Kazimieras Kalnikas buvo partizanų ryšininkas Rūtenio būryje.
Ceremonijoje dalyvavo ir Nijolė Baranauskaitė-Liatukienė. Ji – žymiosios Beržinių šeimos, kurios devyni žmonės ėjo ginti Lietuvos, palikuonė. Penki žuvo. Kur jie užkasti, nėra žinoma, todėl šilališkė tikisi tokių pat kasinėjimų, kokie vyko Jūžintuose.
Tarp nužudytų laisvės kovotojų artimųjų, žinoma, buvo ir Vida Zulonaitė, į šį procesą įdėjusi ypatingą indėlį. Ji daug metų domisi laisvės kovotojų istorijomis. Jos pastangos, atkaklus darbas ir rūpestis padėjo surasti, identifikuoti ir deramai pagerbti tuos, kurie buvo nužudyti dėl Lietuvos laisvės.
V. Zulonaitė dėkojo daugybei žmonių už galimybę deramai palaidoti žiauriai nužudytus Jūžintų krašto žmones.
Apeigos bažnyčioje baigėsi „Tautiška giesme“.
Pagarbos salvės
Laidotuvės vyko pagal griežtą protokolą – nebuvo nei vėluojama, nei skubama. Įžengus į kapines skambėjo pučiamųjų orkestro atliekama dainos „Tu neverk, motušėle“ melodija. Keturi paskutiniai karstai buvo atskirti nuo bendros procesijos, katafalkas sustojo prie senųjų Jūžintų kapinių. Čia buvo palaidoti palaikai tų, kurių artimųjų kapai dar išlikę: broliai Pajedos amžinojo poilsio atgulė šalia savo motinos.
Naujose Jūžintų kapinėse palaidota 10 laisvės kovotojų. Į artimųjų rankas perduotos nuo karstų nuimtos Lietuvos valstybės vėliavos. Vėliavas tų, kurių palaikai nebuvo identifikuoti, saugos Laisvės kovų istorijos muziejus Obeliuose – jos perduotos muziejaus vedėjui, istorikui Valiui Kazlauskui.
Vienas karstas su palaikais buvo išvežtas į Ragelių kapines.
Pagarba žuvusiesiems išreikšta trimis salvėmis, skambėjo trimitas – atsisveikinimo ženklas žuvusiesiems. Ant kapų buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakės. Po aštuonių dešimtmečių pagarbiai palaidotų laisvės kovotojų bei sovietinio režimo aukų atminimas išsaugotas ir pagerbtas.
V. Zulonaitė visus laidotuvių dalyvius pakvietė į buvusią Jūžintų mokyklą gedulingų pietų.
Rita BRIEDIENĖ
