Pradedame rašinių ciklą “Eksportuojanti Lietuva – šalies ateitis ir garantas”. Šį projektą būtų galima pavadinti ir kitaip -“Per Lietuvą su “Gimtuoju Rokiškiu”. Nesame per maži rašyti ir pasakoti apie tai, kas šiandien svarbu mūsų šaliai. Bendrovės “Ernst & Young Baltic”, teikiančios audito ir apskaitos paslaugas, ekspertas Markas Lhermitte yra sakęs: “Pradėkim nuo to, nuo ko pradėtų prancūzai – kalbėkime apie svarbius dalykus, vykstančius pasaulyje.” Ir tikrai: rajonas tampa ankštas, kai imi įrodinėti, jog konkurencingumas – modernios ekonomikos požymis, kai vertindamas klasterių naudą šaliai atsiduri ties regiono ar rajono riba, ir nebežinai, ar tai dar neužribis… Galų gale atrandi lyginamosios įmonių analizės ekonominį stebuklą ir tiesiog užsidegi noru kalbėti su tais, kurie noriai dalinasi eksporto patirtimi.
Projektą remia Rokiškio rajono savivaldybė bei rajono ir šalies verslininkai, patys dalyvaujantys jame.
Šalies verslo analitikai bei ekspertai, vertinantys Lietuvos verslą iš šalies, kaip susitarę kalba apie tai, jog mes nesiruošiame pokyčiams, kurie gali užgriūti pasibaigus krizei. Anot jų, Lietuvos ekonomiką gali išgelbėti eksportas, todėl lūkuriuoti ir jam sutelkti dėmesį tuomet, kai tiesis iš sąstingio kitų šalių rinkos, bus per vėlu: ir vaikui aišku,
jog įšokti į važiuojantį traukinį nėra lengva.
Snūduriuojantis laikas
“Gazelės” konferencijoje “Kelrodžiai rytojui. Kaip nesustoti pusiaukelėje?” UAB “Jūrės medis” generalinio direktoriaus Donato Veinšreiderio paklausiau: “Ar eksportas jaučia valstybės paramą?” Pranešėjas tylėjo, ir aš nesupratau: jis neišgirdo ar nesuprato klausimo? Akimirkai ir pati sudvejojau: kokios gali reikėti valstybės paramos vienai didžiausių Baltijos šalyse klijuotos medienos konstrukcijų gamintojai, kurios produkcija įveikė net Japonijos rinkos ypatumus? “Mums reikalingos šalies ambasadų žinios , svarbūs jų atstovybių darbuotojų patarimai”, – tepasakė jis. Žinovai tvirtina, jog skirtumas tarp mūsų ir, tarkim, Prancūzijos ambasadų dėmesio verslui didžiulis. Anot VšĮ “Eksportuojančioji Lietuva” valdybos pirmininko, verslininko Liudo Skieraus, jam, kaip ir kiekvienam lietuviui eksportuotojui, teko taisyti daugybę klaidų, kurios vėlėsi tol, kol buvo savarankiškai studijuojamos užsienio šalių rinkos subtilybės. Tokie kaip jis yra vadinami pergalių vaikais, ir dažniausia tik privačių iniciatyvų dėka mes sužinome, kodėl jiems sekasi. Jei ne jie, galvotume, kad mus besupa snaudžiantis laikas, neskatinantis noro bristi iš situacijos.
Kas dėl to kaltas?
“Šiandien labai svarbu suburti kolektyvą, mąstantį novatoriškai. Ūkio ministro Dainiaus Kreivio teiravausi, kas jam svarbiausia Lietuvos ekonominiame gyvenime. Jis man atsakė: “Tikiu, kad bus sutvarkyta sistema.” O aš manau, jog labai svarbu, kad viskas būtų daroma skaidriai. Žmonės turi įkvėpti gryno oro. Be to, puoselėkim išradingumą. Net trys tūkstančiai Europos investuotojų šiemet ryžosi eksportui. Drąsu, tačiau mums nederėtų suvienodėti, būtina žinoti, jog produktas sukuria mažesnę vertę nei tautos unikalumas prieš kitas tautas. Reiks išmokti vertinti situaciją europiečio, o ne lietuvio akimis”, – VšĮ “Eksportuojančioji Lietuva” surengtame seminare kalbėjo bendrovės “Ernst & Young Baltic” ekspertas Markas Lhermitte.
Ir mintimis sugrįžtu namo… Rokiškio rajono verslininkų asociacija, kuri nors ir nežymiai, tačiau atnaujina veiklą, sau kelia didžiulį reikalavimą – tapti intelektualiu verslininkų savišvietos klubu, kaupiančiu žinias ir patirtį bei sugebančiu visu tuo dalintis klubo bendruomenėje, o geriausias savo tradicijas perteikti rajono visuomenei. Tai – ateities planai. O kol kas šis verslininkų sambūris uždarokas, miestas ir rajonas nepastebi jo veiklos. Ūkio ministerijos surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavusi Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė Aldona Dalia Matukienė kalbėjo: “Rokiškio verslo asociacija net nėra Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo asociacijos narė, nors kvietėme ja tapti. Du šalies rajonai, kurių vienas – Rokiškis, nebeturi Verslo informacijos centro. Ir kas dėl to kaltas?”
Nesuvokiame savo svarbos?
Mums trūksta profesionalumo. Anot prancūzo, būdami provincialai, nesunkiai sau prisitaikome ir gerąsias ir blogąsias savybes, tačiau tik profesionalumas skatina visų šalies piliečių dalyvavimą valstybės atstatyme. Teko klausytis “DnB Nord” banko analitiko profesoriaus Rimanto Rudzkio paskaitos, kurioje jis su pašaipėle kalbėjo: “Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius, šnekėdamas apie uosto gilinimą, nesibodi leptelti, girdi, jei kinai dirbs pigiau, tai jie ir dirbs…” Anot profesoriaus, mūsų šalyje labai daug atsitiktinumų ir galbūt dėl to neturėtų, o merdėja net perspektyvios verslo šakos. Jis sakė negalįs įvardinti sektoriaus, kuriam garantuotas rožinis rytojus, bet jį stebina neišnaudotos turizmo, medienos ir net maisto pramonės galimybės. Gal visi tie, kurie nesame verslas, nė nebesuvokiame savo svarbos dalyvauti užtrukusiame valstybės atstatyme.
Netiesa
Ūkio ministerijos bei jos partnerių iniciatyva ir siekiamo tikslo visapusiu supratimu šių metų pradžioje įsteigta VšĮ “Eksportuojančioji Lietuva” daugeliui asocijavosi su įmone, labai imlia pinigams. “Tai seniai įsitvirtinusioms bendrovėms sukurta bazė, kuri niekada netaps svetinga pradedančiajam eksportuotojui”, – teko girdėti verslininko, neįstengiančio gauti paskolos, skundą.
Kupiškio įmonės “Gentas” direktorė mūsų laikraščiui sakė: “Netiesa. Tai senos kalbos. Teko ir man girdėti, kad “Eksportuojančioji Lietuva” – tik parodėlės ir seminariukai. Kupiškio verslo informacijos centras man suteikė žinių apie šios įstaigos remiamas galimybes dalyvauti parodose, ir šiandien aš valdau daugybę man reikalingos eksporto informacijos. Esu pakviesta dalyvauti Ūkio ministerijoje rengiamame Lietuvos žaislų gamintojų asociacijos susitikime su ministerijos atstovais, todėl nei aš, nei mano verslas nebesijaučiame labai vieniši. Privalai labai daug dirbti pats, kad perprastum tarptautinės rinkos konkurencingumo dėsnius, taptum pastebimas, o paskui ir gerai matomas”, – sakė verslininkė.
“Gimtojo Rokiškio” pokalbiu su rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiuoju specialistu Daručiu Krivu skaitytojams pateikėme žinias apie Norvegijos organizaciją “LOOP”, prieš gerą dešimtmetį sukurtą kaip platformą šalies vidaus ir išorės komunikacijai. Čia surenkama ir apdorojama gamtosauginė informacija, kuria vėliau gali naudotis valdžios, mokslo institucijos, nevyrausybinės organizacijos, verslas. Būtent tokio aukšto lygio komunikabilumo Lietuvos verslininkai tikisi iš VšĮ “Eksportuojančioji Lietuva”, kurios informacija būtų lengvai pasiekiama net tiems, kurie nesinaudoja Verslo informacijos centro paslaugomis.
Apie senolį Semą
VšĮ “Eksportuojančioji Lietuva” generalinis direktorius Paulius Lukauskas konferencijoje, skirtoje įmonių konkurencingumo svarbai aptarti, auditorijos paklausė: “Kas šis žmogus?” Niekas iš poros šimtų verslininkų bei įmonių vadovų ekrane neatpažino senuko mėlyna kepuraite, papuošta užrašu “Wal Mart”. “Tai didžiausio pasaulyje prekybos centro įkūrėjas Semas Valtonas, ilgą laiką buvęs turtingiausiu pasaulio žmogumi, kol jo neaplenkė Billas Geitsas, “Microsoft” korporacijos vyriausiasis programų kūrimo inžinierius. Valtonas – mažiausių kainų koncepcijos pionierius, sugebėjęs suskaičiuoti klientų skaičių vienam prekybos centro kvadratiniam metrui, nepavargęs mokyti darbuotojus sveikintis su kiekvienu pirkėju, savyje ir kituose ugdęs lojalumo dievą”, – į savo klausimą pats ir atsakė p. Lukauskas.
“Wal Mart” įkūrėjas, savojo ir konkurentų verslo subtilybes pradėjęs studijuoti praėjusio šimtmečio 6-ajame dešimtmetyje, tada dar nieko neišmanė apie konkurencingumo koncepciją: jis intuityviai gyveno jos dėsniais ir jam sekėsi. Štai rokiškėnų UAB “Duguva” direktorius Rimas Bernackas, savo produkciją teikiantis rusams, baltarusams, latviams, estams, danams, norvegams, kalbėjo apie tai, jog šiandien jam visai nesvarbu, ar kas nors bando jo metodais vystyti verslą, o gal net naudojasi jo gaminamos produkcijos technologijomis. “Ilgokai nuo pašaliečių slėpiau savųjų produktų gamybos subtilybes, kol vieną dieną supratau: aš laisvas nuo baimės, kad mane kažkas nurungs ir išmes iš rinkos”, – sakė verslininkas. Kas padėjo perskaityti konkurencingumo pradžiamokslį ir atrasti bei įsisavinti rinkas, kitų nepastebėtas? “Lietuviai tokie: jei vienam pasisekė gerai parduoti batus, tai ir kitas būtinai imsis šio verslo. Gyvenimas leido prisiliesti prie paslapties, kuri tapo mano gyvenimu”, – pasakojo verslininkas. Labai savitu produktu – lietuviška virve jis sudomino Europą. Tačiau sėkmę jam lėmė ir nuosekliai periodiškas savosios bendrovės vertinimas kitų verslų kontekste. Jis – tarsi anas iš ekrano, su “Wal Mart” kepuraite, šventai tikintis taisykle – pirkti ir parduoti geriausiomis, net nebūtinai didžiausiomis, kainomis.
Ir savam kieme
Dešimčiai šalies įmonių pasiūlyta nemokamai įdiegti Europos Sąjungos aplinkosaugos ir audito sistemą EMAS. Birželio pabaigoje 200 įmonių sužinos, kaip jos atrodo šalies ir užsienio įmonių kontekste, supras silpniausias ir stipriausias savo veiklos sritis bei tobulintinus dalykus. Net 60 šių įmonių bus pasiūlyta nuodugnesnė pagalba sudarant individualius konkurencingumo didinimo planus. Kam to reikia?
Per pastaruosius pusantrų metų šalies verslas įtvirtino nuostatą, prilygstančią šūkiui – “Išgyventi!” Mūsų laikraščio kalbinti Rokiškio krašto verslininkai tarsi susitarę irgi kalba tą patį – svarbiausia išsaugoti stipriausius specialistus, išlaikyti gyvybingiausias verslo šakas. O kai ateis laikas, bus ir… sprendimai. Ekspertai mano, jog tik pačius drąsiausius pasaulio žmones šiandien domina konkurencingumo galimybės ir užsispyrimas nesiliauti jomis domėtis. “Prieš 12 metų neturėjome mobiliųjų telefonų, dešimt konsultantų naudodavomės vienu modemu… Labai daug kas pasikeitė. Gyvenimas smarkiai keisis ir dėl demografinių pokyčių – pasaulis senėja. Kaip susipažinti su informacija, kuri įtakoja ir įtakos eksporto sėkmę? Aukso vidurkiu taps įmonės, kuriose dirbs apie 200 žmonių: didesnių mažės, smulkios stambės. Lietuviai privalo žinoti, jog europietiškos rinkos taisyklės keičiasi: ji atsiveria. Varžybos, žinoma, išliks, ir joms būtina ruoštis. Lietuvai privalu mokytis kalbų: juk patiems teks nuspręsti: likti Lietuvoje ar keliauti toliau”, – tęsė pranešimą p. Lhermitte. Anot jo, dabartiniai dvidešimtmečiai, ketinantys tapti verslininkais, kalbės bent šešiomis kalbomis.
Reikia kalbėti
Klausiamas, kokie ūkio sektoriai augs, konsultantas vardino energetikos ir komunalinį, bankininkystės ir finansų, informacijos ir ryšio technologijų sektorius. Plėsis atsinaujinančios, bioenergetikos sektorius, vis didesnę reikšmę turės ekologiškas verslas. Didžiausių inovacijų pareikalaus kuriamos naujos paslaugos ir nauji rinkos produktai. Kalbėdama su verslininku Algiu Kazinavičiumi, kurio vadovaujama bendrovė dalyvauja žaliosios energetikos gamybos rinkoje, suvokiau: kai kurios verslo rūšys gali sėkmingai vystytis savam kieme ir būti tvirtu ramsčiu eksportuotojui. Sėkmė lengviau pagaunama, kai žinai ir silpnąsias, ir stipriąsias savo veiklos sritis.
Bendrovės “Rūta” direktorius Algirdas Gluodas seminaruose kalba apie saldainio ir mokslo sintezę, o “Rokiškio sūrio” valdybos pirmininkas Dalius Trumpa laikraštininkams pritaria, jog būtina ieškoti geriausių verslo sėkmės pavyzdžių ir apie juos pasakoti. Tai daryti reikia būtent šiandien, kai mūsų šalies tvarumas šiek tiek netvarus (besikeičianti mokesčių sistema nepatinka investuotojams), kai Lietuvos prekės ženklui sukurti užtektų penkių, bet stiprių klasterių (kol kas negalime užlenkti nė vieno piršto), kai svetimšalių esame pasiekiami tik keliais (neva mus jau vadina viduramžių pėsčiaisiais), kai valstybę sekina nenumaldomas protų nutekėjimas. “Apie visą tai reikia kalbėti garsiai ir, žinoma, ne girioj pasiklydus”, – pataria ekspertas iš Prancūzijos.
Rita BRIEDIENĖ