Kone prieš metus mano parašytas straipsnis „Antivakseriai – proto stoka ar kvailumo perteklius?“ dar ir dabar sulaukia komentarų. Trumpai priminsiu, kad šiuo straipsniu nenorėjau įžeisti nusprendusiųjų nesiskiepyti nuo COVID-19, o tik pateikiau situaciją, kaip antivakserių vadas viešina informaciją, kuria net nepasidomi – tąkart tiesiogine to žodžio prasme jis buvo specialiai išdurtas daugeliui žinomo Lietuvos komiko, kai šis nusiuntė jam rimtai atrodantį lapą su išgalvotais faktais, terminais ir ligomis…
O straipsnis atgarsio vis dar sulaukia, juo savo socialinio tinklalapio paskyroje pasidalijo pats antivakserių vadas kaip pavyzdžiu, kaip bukagalviškai mąsto jaunimas. Apie tokį poelgį jis asmeniškai pranešė, o man teliko padėkoti už straipsnio sklaidą ir laukti komentarų lavinos. O ji netruko prasidėti.
Tąkart mano mergautinė pavardė išdavė mano statusą – neturiu vyro, taigi ir vaikų, amžių ir neišprusimą. Vienas rašė, „kaip galiu taip šnekėti neturėdama vaikų“. Ką? Kodėl? Nuo kada amžius, šeiminė padėtis lemia žmogaus išprusimą? Kur dingo tie kriterijai, kaip išsilavinimas, domėjimasis? Drąsesni ne tik komentavo straipsnį, bet ir asmenines žinutes rašė. Neva „užuojauta tavo tėvams, kad užaugino tokią dukrą“, „Papirktas vaikas… ar gyvensi dar po trejų metų po tokio skiepo“ ir pan.
Nemeluosiu, tokie komentarai kuriam laikui sustabdė mane nuo rašymo panašiomis temomis – suprantu, kad tai yra kiekvieno pasirinkimas, tik nesuprantu, kaip galima rėkti, kad skiepai žudo, pavyzdžiui, nepateikiant nė vieno fakto, neįtraukiant tam tikros statistikos. Žinoma, visų pirma tokia turi egzistuoti.
Pastebėjau, kad laikui bėgant tokių komentarų sumažėjo, matyt, Vyriausybės sprendimai gerokai apmažino antivakserių gretas, mat geriau dirbti, turėti nuolatines pajamas, nei vaikytis neaiškių pažiūrų, nepatikrintų faktų ar išgalvotų tiesų. Žinoma, nemažai darbo įdėjo ir darbdaviai, kurie gražiai kalbėjo apie skiepų naudą. Galbūt kiti skiepijosi tik tam, kad galėtų lankytis didžiuosiuose prekybos centruose, kuriuose reikalaujama galimybių paso, o štai kiti drįso ir draugų prašyti jį „paskolinti“. Išradingumui ribų nėra.
Suprantama, kad vakcina neapsaugo nuo ligos ar jos platinimo, tačiau ne veltui statistika rodo, kad dauguma mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nesiskiepiję. Beje, artimoje aplinkoje taip pat turiu atvejų, kai užsikrėtė pilnai pasiskiepiję žmonės ir visi jie pasakojo tą patį – suprato, kad vakcina neapsaugo nuo ligos, tačiau apsaugo nuo sunkios jos formos, todėl lengvai prasirgę tik pasidžiaugė laiku vakcinavęsi.
Jau nuo pat pandemijos pradžios visuomenė jaučiasi skaldoma. Bet skaldoma ne tik ji. Ar žinote, matėte, girdėjote, kokios aršios diskusijos užvirė parlamento posėdžių salėje po to, kai buvo atmestas prezidento veto dėl įstatymo pataisų, numatančių, kad nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19? Kur kas aršesnės diskusijos užvirs, kai įstatymas įsigalios ir teks iš savo kišenės testuotis…
Matyt, po šio straipsnio ir vėl sulauksiu komentarų, todėl užbėgant už akių tik primenu, kad visai nesvarbu, kad kai kurie nenori skiepytis ir tuo labiau nesvarbios to priežastys. Tiesiog nebūtina tikėti vienu žmogumi ar vienu šaltiniu – šiais laikais informacija lengvai ir greitai pasiekiama bei patikrinama.
