Nieko, nusivylimą, kad nebus kur pavalgyti, švelnina tai, kad paskutinė vasaros šventė „įkrenta“ į ilgąjį savaitgalį. O dar ir oras geras, visi traukia vandens link, kur dar pakeps, pačirškins, pašvęs. Nes gi viskas – baigiasi, baigiasi vasara. Nesvarbu, kad dar porą savaičių sinoptikai sako būsiant per 25 laipsnius, o naktys teatvės iki 15. O ir ta pati vasara prasidėjo gal kokiam balandy. Kas gi bepamena? Baigiasi vasara… net išskridę (!) gandrai tai liudija. Ar spėjot pamatyt, kada jie išlėkė? Kur jau ten gandrai, taigi šermukšniai jau sunokę, o miške uogautojai drasko pusžales spanguoles. Kur jie skuba?
Buvo laikas, kai rugpjūčio 15-ąją galėdavai sutikti tik vakuodamas agurkus. Dabar gi įvykių, renginių, progų ne tik rajone, bet ir visam regione nors vežimu vežk. „Gimtasis Rokiškis“ net rubriką „Nesėdėk namie“ sukūrė, į kurią bando visus įvykius sudėti, kad tik žmonės ko nepraleistų. Juk tradicinių skelbimų lentų mieste vos viena kita, o centre net nė vienos. Tai iš kur žmogui žinoti, kas vyksta rajone, jei ne iš vietinės spaudos. Bet šįkart „Gimtukas…“ apžvelgė tik „rimtesnius renginius“ (08 13 „Nesėdėk namie – 12“), ir tuos vyksiančius ne Rokiškyje, o Zarasuose, Biržuose, Telšiuose, Panevėžyje, Anykščiuose. Nesitiki, kad jokio „rimto“ renginio mūsų mieste nebuvo galima tikėtis! Tiesa, vienai, dvidešimties metų tradiciją skaičiuojančiai šventei – Laibgalių „Gandrinėms“ – vieną sakinį visgi skyrė. Gal „Gandrinės“ paminėtos dėl to, kad rimti vyrai į šventę atvyko? Nieko baisaus, yra feisbukas ir instagramas, kur visi gali plyšauti apie savo rimtus ir nelabai renginius. Tik spėk reload (perkrauti) mygtuką maigyti, kad kuo šviežesnė naujiena iškristų.
Taigi grįžkime prie Žolinės šventimo Rokiškio krašte. Nežinia, ar kada nors būta tiek įvykių, kiek šį ketvirtadienį. Viename dvare žolynų edukacija, kitame – koncertai ant ežere įrengtos scenos, trečiame – Mėlynoji vakarienė (tik ar įvyko – nežinia) ir šunų suvažiavimas. Į vienus teko įsigyti bilietą, į kitus – svarbu tik atvykti. Kiekvienas apie savo patį „rimčiausią“ renginį plyšauja tinkluose ir portaluose, skelbimų grupėse. Visi renginių organizatoriai tą pačią dieną kovoja dėl to vienintelio, kuris turėtų atvykti būtent į jų šventę, nes „dar taip nebuvo“. Onuškiui – 525, o bažnyčiai – 250! Panemunyje – bendruomenės vėliavos iškėlimas ir rytietiški šokiai! Tikri rokenrolo dievai iš Latvijos – Salose! Ilzenberge – „žvaigždžių“ Justino Jankevičiaus ir Ramūno Cicėno iškilmingas pasveikinimas! Kur bepasisuksi – trankios vakaronės, „žvaigždžių“ koncertai, kraštiečių susibūrimai, suneštinės ir ne tik vaišės. Žolinė – kokios dar niekada nebuvo. Pati „rimčiausia“.
O dar ne taip seniai rugpjūčio 15-osios visai nešvęsdavome, atseit, čia gi religinis įvykis – Švč. Mergelės Marijos ėmimas į dangų. Ilgos šv. Mišios ir tiek tos šventės. Kai kam apskritai nesąmonė, kad ši diena „raudona“. Prisigalvojo tie seimūnai nežinia kam tas ne darbo dienas skelbti. O istorija tokia, kad rugpjūčio 15-oji tapo valstybine švente ir ne darbo diena pagal 2000 metais pasirašytą Lietuvos sutartį su Šventuoju Sostu. Mūsų šalis įsipareigojo ne darbo dienomis skelbti visus sekmadienius ir šešias šventes. Žolinė – viena iš jų.
Šventes reikia švęsti. Kiek „rimtai“ – mums patiems spręsti. Gerai, kad turim pasirinkimą. Gerai, kad galim nesėdėti namie.
Aušra GUDGALIENĖ
Kultūros kritikė:)